Mokslininkai identifikavo, kaip teigiama, pirmąjį pasaulyje „tamsųjį stebuklingą grybą“ – rūšį, kuri vienu metu gamina ir psichodelinį psilocibiną, ir nuodingus amatoksinus.
Tyrimas, apie kurį rašo „ScienceAlert“, publikuotas žurnale „Current Biology“. Pasak tyrėjų, toks derinys iki šiol nebuvo patvirtintas nė vienoje kitoje grybo rūšyje.
Kalbama apie Galerina indica – rūšį, pirmą kartą aprašytą Indijoje daugiau nei prieš dešimtmetį. Naujas atradimas siejamas su Floridos pelkėse rastais pavyzdžiais, kurie paskatino atlikti detalesnę cheminę ir genetinę analizę.
Praktinė šio darbo žinia grybautojams ir visiems, kurie domisi laukiniais grybais: vienas dažnai minimas požymis – melsvas patamsėjimas (vadinamasis „pamėlynavimas“) – nebūtinai reiškia, kad grybas neturi mirtinų toksinų.
Kas daro šį grybą išskirtinį
Grybai gali būti ir valgomi, ir nuodingi – kai kurios rūšys sukelia tik virškinimo sutrikimus, kitos gali būti mirtinai pavojingos. Tarp geriausiai žinomų itin nuodingų grybų minimas žalsvasis musmirė (Amanita phalloides), siejamas su amatoksinais.
Psilocibinas, savo ruožtu, yra pagrindinis junginys, dėl kurio vadinamieji „stebuklingi grybai“ sukelia haliucinacijas. Iki šiol buvo manoma, kad psilocibino ir amatoksinų „stovyklos“ grybuose yra atskiros.
Andrew Kunik, Harvardo universiteto grybinės biologijos specialistas, tyrimą atlikęs studijuodamas Floridos universitete, teigė, kad komanda cheminiais tyrimais patvirtino abu junginius tuose pačiuose mėginiuose.
Kodėl tai svarbu grybautojams
Tyrėjai pabrėžia, kad iš šio darbo dar negalima tiesiogiai spręsti, ar konkrečiais atvejais aptikti amatoksinų kiekiai yra pavojingi ar mirtini žmonėms. Vis dėlto pats faktas, kad psilocibino požymiais laikomas pamėlynavimas gali pasitaikyti kartu su amatoksinais, keičia įprastą „greitą“ interpretaciją.
Pasak mokslininkų, iki šiol kai kurie grybautojai galėjo daryti prielaidą, kad melsvos dėmės reiškia psilocibino buvimą ir kartu – nuodingų amatoksinų nebuvimą. Galerina indica egzistavimas rodo, kad toks supaprastintas skirstymas gali būti klaidinantis.
Tyrimo autoriai savo publikacijoje įspėja visuomenės sveikatos požiūriu nevertinti pamėlynavimo kaip patikimo įrodymo, kad neaiškiai identifikuotas grybas yra „saugus“ nuo amatoksinų.
Kaip grybas galėjo įgyti „dvigubą“ chemiją
Tyrėjai neapsiribojo chemine analize – jie taip pat sekvenavo rūšies genomą. Tai leido ieškoti, kaip atsirado genai, susiję su šių junginių gamyba.
Pagal pateiktą aiškinimą, Galerina indica atvejis gali būti itin retas dviejų atskirų horizontalaus genų perdavimo epizodų pavyzdys. Tai reiškia, kad reikalingi genai galėjo būti „pasiskolinti“ iš kitų organizmų, o ne paveldėti įprastiniu būdu.
Vienas iš bendraautorių, Jutos universiteto mikologas Bryn Dentinger, horizontalų genų perdavimą palygino su situacija, kai per rankos paspaudimą dalis vieno organizmo DNR „įsirašo“ į kito genomą – toks procesas specializuotų metabolitų atveju būtų ypač neįprastas.
Kodėl gamtoje grybui galėtų būti naudinga vienu metu turėti ir toksiškų, ir psichodelinių junginių, kol kas aiškaus atsakymo nėra. Tyrėjai svarsto, kad tai galėtų būti tam tikra „įvairesnės gynybos“ strategija nuo grybus ėdančių gyvūnų.

Leave a Reply