Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

Written by

in

Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti reikšmingu Europos ekonomikos augimo varikliu, tačiau tam būtina sudaryti sąlygas rinkoje atsirasti naujoms įmonėms. Taip Briuselyje vykusiame renginyje teigė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Philippe’as Aghion.

Kaip skelbia „Euronews“, jo mintys nuskambėjo augant nerimui dėl kelių JAV technologijų milžinių dominavimo DI srityje ir dėl to, kaip sparčiai ši technologija gali keisti darbo rinką.

Ekonomistas akcentavo, kad DI revoliucija spartina vadinamąją „kūrybinę griūtį“ – procesą, kai naujos inovacijos išstumia senas technologijas, verslus ir darbo vietas, o tuo pat metu atsiranda naujų.

Anot jo, būtent todėl ES konkurencijos taisyklės turėtų leisti į rinką lengviau įžengti naujiems žaidėjams, o kartu reikalingos priemonės, padedančios žmonėms pereiti iš nykstančių profesijų į naujas.

DI poveikis darbo rinkai: kas laimės, kas praras?

P. Aghion atkreipė dėmesį į Danijos darbo rinkos modelį, dažnai vadinamą „flexicurity“ – jis derina darbdaviams palankesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą su gana dosniu socialiniu saugumu netekus darbo.

Tokios sistemos, pasak ekonomisto, sumažina šoką darbuotojams, kai technologiniai pokyčiai vienas darbo vietas panaikina, o kitas sukuria. Kitaip tariant, pokytis gali būti greitesnis, bet perėjimas – sklandesnis.

Tuo pat metu jis priminė Europos Komisijos ataskaitoje aptartą tendenciją: iki 2040 metų DI galėtų padidinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumą 20 proc., tačiau mažos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų netekimas Europoje galėtų siekti nuo 20 proc. iki 60 proc.

Ko ES siūloma pasimokyti iš JAV?

Ekonomistas teigė, kad Europos socialinės apsaugos sistemos, palyginti su JAV, gali būti geriau pritaikytos amortizuoti su DI susijusius darbo rinkos pokyčius. Vis dėlto, jo manymu, ES turėtų perimti dalį JAV požiūrio į pramonės politiką.

Kaip pavyzdį jis pateikė JAV agentūrą DARPA (Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūrą), kuri finansuoja perspektyvias technologijas ir gali veikti taip, kad skatintų konkurenciją, o ne ją slopintų.

P. Aghion svarstė, jog Europoje galėtų atsirasti panaši institucija, orientuota į DI skaičiavimo pajėgumų plėtrą – tai, jo teigimu, galėtų paskatinti ir naujų įmonių atėjimą į rinką.

Konkurencija, duomenys ir valstybės pagalba

P. Aghion kritikavo ES konkurencijos politikos kryptį, kuri, jo vertinimu, kai kuriais atvejais užkerta kelią sektoriui gauti valstybės pagalbą. Jo manymu, taisyklės turėtų būti suderintos taip, kad kartu būtų saugoma konkurencija ir sudaromos prielaidos inovacijoms.

Jis taip pat siūlė skatinti duomenų dalijimąsi visoje DI vertės grandinėje, įskaitant ir debesų kompiuteriją – tai galėtų sumažinti įėjimo į rinką barjerus naujiems dalyviams.

DI sektoriaus koncentracija jau yra sulaukusi ir ES reguliuotojų dėmesio: Europos Komisija anksčiau pradėjo tyrimą dėl „Google“, o taip pat atidarė antimonopolinį tyrimą dėl „Meta“ politikos, ribojančios DI tiekėjų prieigą prie „WhatsApp“.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *