Mokslininkai nustatė „saugią ribą“ Žemės kriosferai – ji jau peržengta

Written by

in

Mokslininkai pirmą kartą apibrėžė vadinamąją „saugią veikimo erdvę“ Žemės kriosferai – visoms planetos užšalusioms dalims – ir teigia, kad ši riba jau peržengta.

Kaip rašoma „ScienceAlert“, tarptautinė tyrėjų komanda savo darbą paskelbė žurnale „Science“ prieš COP31 klimato viršūnių susitikimą. Pasak mokslininkų, kriosferos būklę blogina iškastinio kuro deginimas, intensyvesnis žemės ūkis ir ryškūs žemėnaudų pokyčiai.

Kriosfera apima jūros ir ežerų ledą, sniego dangą, įšalusį gruntą ir ledynus. Dalis jos yra laikina, tačiau dalis išlieka sušalusi tūkstančius ar net šimtus tūkstančių metų – pavyzdžiui, Sibire aptiktas amžinasis įšalas, kuris, kaip nurodoma, neatsileido 650 000 metų.

Šie „užšalę pamatai“ turi labai praktišką reikšmę: nuo jų priklauso kalnų vandens nuotėkis ir gėlo vandens ištekliai, jūros lygio kilimas, pakrančių apsauga, net ekosistemų ir sezonų ritmas.

Ką reiškia „saugi veikimo erdvė“

„Saugios veikimo erdvės“ idėja kyla iš planetinių ribų koncepcijos, kurią 2009 metais pasiūlė Johan Rockström ir bendraautoriai. Naujausiame darbe ši logika pritaikyta kriosferai – sričiai, kuri, anot tyrėjų, ilgą laiką buvo nuvertinama vertinant Žemės sistemos stabilumą.

Vienas iš darbo autorių, Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto vadovas J. Rockström teigia, kad kriosferos pokyčiai kelia grėsmę sąlygoms, kurios palaiko gyvybei palankų planetos stabilumą ir atsparumą.

Pagrindinis tyrimo autorius Bo Su (Stokholmo atsparumo centras ir Pekino normalusis universitetas) pabrėžia, kad kriosfera jau viršijo „planetinę saugią ribą“. Jo teigimu, tai kelia riziką „užšalusiems pamatams“, kurie tūkstantmečius padėjo formuotis žmonių civilizacijoms.

Keturi rodikliai, pagal kuriuos vertinta riba

Tyrėjai išskyrė keturis kintamuosius ir nustatė ribas, kurios apibrėžia saugią kriosferos būseną. Vertinimai remiasi klimato duomenimis per holoceną – pastaruosius 11 700 metų, kai Žemės klimatas buvo gana stabilus ir palankus žmonių visuomenių vystymuisi.

Pagal publikacijoje pateiktas ribas, „saugiai veikimo erdvei“ reikėtų, kad sausumoje būtų sukaupta bent 27,48 mln. gigatonų ledo. Taip pat nurodomos ribos jūros ledo plotui, amžinojo įšalo temperatūrai ir sniego dangos apimčiai.

Autoriai teigia, kad turimi duomenys rodo ribų peržengimą. Straipsnyje pateikiama, kad 2018 metais sausumos ledo kiekis siekė apie 27,63 mln. gigatonų – tai labai arti ribos, o dėl jau įvykusių išmetimų prognozuojama, kad papildomai gali būti prarasta daugiau nei 0,64 mln. gigatonų.

Taip pat nurodoma, kad 2024 metais vidutinis metinis jūros ledo plotas siekė 16,5 mln. kvadratinių kilometrų ir buvo mažesnis už 19,8 mln. kvadratinių kilometrų ribą. 2000–2014 metų laikotarpiu, remiantis klimato modeliavimu, amžinojo įšalo grunto temperatūra buvo šiltesnė nei nustatyta riba, o 2024 metų vidutinė metinė sniego danga – 35,9 mln. kvadratinių kilometrų – keliomis milijonomis kvadratinių kilometrų atsiliko nuo ribinės vertės.

Kodėl tai svarbu praktiškai

Tyrėjai pabrėžia, kad žmonija priklauso nuo kriosferos dėl klimato stabilumo, ekosistemų vientisumo, gėlo vandens saugumo ir pakrančių apsaugos. Jų teigimu, ignoruojant kriosferą rizikos visai planetai būtų sistemingai nuvertinamos.

Publikacijos autoriai daro išvadą, kad norint išlaikyti arba atkurti Žemės sistemos atsparumą reikia skubių veiksmų: stabdyti ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei juodosios anglies emisijas, taip pat mažinti vietinio žmogaus poveikio padarinius, įskaitant infrastruktūros plėtrą kriosferos regionuose.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *