Lenkijoje statomo naujojo CPK oro uosto projektas kol kas lieka be svarbiausio žmogaus – bendrovė „Port Polska.Lotnisko“ vis dar neturi išrinkto prezidento (vadovo). Nors atranka artėja prie pabaigos, nėra aišku, kada bus paskelbtas laimėtojas, o sprendimas gali nusikelti net iki 2027 metų.
Kaip skelbia portalas WNP, CPK vadovas Piotras Borysas teigia, kad konkursas yra „galutinėje fazėje“, tačiau kol kas neįvardija nei kandidatų skaičiaus, nei termino, kada bus priimtas sprendimas. Pasak jo, kol kas neaišku, ar atranka baigsis dar 2026 metais.
„Port Polska.Lotnisko“ (anksčiau veikusi kaip CPK.Lotnisko) yra CPK grupės dukterinė įmonė, atsakinga už naujo oro uosto statybą, o vėliau – ir už jo valdymą. Vadovo vieta atsilaisvino po to, kai iš CPK buvo atleistas viceprezidentas Dariuszas Kuś, ėjęs ir šios oro uosto bendrovės vadovo pareigas.
Neapibrėžtumas dėl vadovo svarbus ne tik formaliai: jis susijęs su platesnėmis diskusijomis, kaip bus organizuojamas visos investicijos valdymas ir kompetencijų pasidalijimas tarp CPK bei kitų su projektu susijusių institucijų.
Konkursas artėja prie pabaigos, bet termino vis dar nėra
CPK vadovas pripažįsta negalintis pasakyti, kada bus paskelbtas konkurso rezultatas – tai gali įvykti tiek metų pabaigoje, tiek kitais metais. Detalių apie atrankos eigą jis neatskleidžia, argumentuodamas būtinybe išlaikyti diskreciją kandidatų atžvilgiu.
Anksčiau buvo nurodyta, kad paraiškų teikimo terminas baigėsi spalio 7 dieną, o pokalbiai su kandidatais planuoti spalio 12–16 dienomis. Vis dėlto, portalo turima informacija rodė, kad dar lapkričio pradžioje pokalbiai su dalimi pretendentų tebevyko, o tarp kandidatų yra ir gerai žinomų Lenkijos aviacijos sektoriaus atstovų.
CPK valdyba gali būti plečiama – aiškumo dėl būsimo oro uosto vadovo nėra
Vadovo paieškos vyksta paraleliai svarstant, ar nereikėtų stiprinti ir pačios CPK valdybos kompetencijų aviacijos srityje. P. Borysas neatmeta galimybės, kad CPK valdyboje galėtų atsirasti papildomas narys, tačiau tai esą dar derinama su stebėtojų taryba.
Jis taip pat nepatvirtino, kad konkurso laimėtojas automatiškai taptų CPK valdybos nariu. Kitaip tariant, net ir paskyrus „Port Polska.Lotnisko“ vadovą, jo vaidmuo viso projekto valdymo struktūroje dar gali būti sprendžiamas atskirai.
Didės „Polskie Porty Lotnicze“ vaidmuo ir galimas akcijų perėmimas
Tuo metu vis aiškiau įvardijama, kad projekte didės „Polskie Porty Lotnicze“ (PPL) vaidmuo. CPK viceprezidentas Marcinas Michalskis patvirtino, kad PPL jau dalyvauja rengiant investiciją ir jų įsitraukimas turėtų toliau augti.
PPL prisideda, be kita ko, vertindami projektinę dokumentaciją ir dalyvaudami diskusijose dėl būsimo oro uosto valdymo. Tačiau kol kas neįvardijama, kokios konkrečios papildomos kompetencijos galėtų būti perduotos PPL ar kada tai galėtų įvykti.
Šis akcentas svarbus dėl 2025 metų gruodį sudarytos investicinės sutarties tarp CPK ir PPL. Joje numatyta, kad PPL iki 2032 metų į projektą turėtų įnešti apie 4,6 mlrd. zlotų kapitalo ir tapti strateginiu investuotoju „Port Polska.Lotnisko“ bendrovėje, o ilgainiui galėtų perimti net 100 proc. jos akcijų.
Port Polska turėtų perimti srautus iš Šopeno oro uosto
CPK viceprezidentas taip pat pabrėžė, kad į naujo oro uosto parengiamuosius darbus įtraukiamos ir Lenkijos aviacijos grupės – Polska Grupa Lotnicza (PGL) bei PLL LOT.
Numatoma, kad dalis veiklų turės būti perkelta iš Varšuvos Šopeno oro uosto į būsimą Port Polska. Tam, kaip anksčiau kalbėta viešai, reikės naujų angarų, techninės priežiūros bazės ir antžeminio aptarnavimo infrastruktūros, o svarbiausias iššūkis – šių projektų terminų suderinimas su faktine naujo oro uosto atidarymo data.
Įvardijama rizika paprasta: jei infrastruktūra bus pastatyta anksčiau nei naujasis oro uostas pradės veikti, bendrovėms tektų mokėti su investicijomis susijusias palūkanas už objektus, kurie dar negeneruoja veiklos.
Leave a Reply