Pasaulio bankas vertina, kad dirbtinis intelektas (DI) Lenkijos ekonomikai iki 2035 metų galėtų suteikti reikšmingą postūmį – papildomai net iki 12 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau tai neįvyks savaime: lemiama sąlyga – gebėjimas perkelti darbuotojus į naujas roles ir padėti jiems įgyti reikalingų įgūdžių.
Apie šias įžvalgas, pateiktas Pasaulio banko analizėse, kalbėjo ir šios institucijos vyriausiasis ekonomistas Europos Sąjungos klausimais Markusas Kitzmulleris, duodamas interviu „money.pl“. Jis pabrėžia, kad DI gali iš esmės perbraižyti darbo rinką, tačiau tai nebūtinai reiškia masinį nedarbą.
Didžiausi pokyčiai, pasak ekonomisto, gali paliesti žiniomis paremtus sektorius – finansines paslaugas, programavimą, IT ir programinės įrangos kūrimą. Čia dalį užduočių perims algoritmai, o kai kuriose profesijose darbo vietų augimas gali sulėtėti, palyginti su kitomis ekonomikos sritimis.
Esminis klausimas – ar šalis sugebės užtikrinti, kad žmonės, kurių kasdienes užduotis DI automatizuos, neliktų „už borto“. Pasaulio banko modeliuose pabrėžiama: perkvalifikavimas ir darbo jėgos judėjimas ten, kur auga paklausa, yra pagrindas tam, kad technologijų nauda virstų realiu ekonomikos prieaugiu.
Kur DI gali smarkiausiai pakeisti darbus
Lenkijos atveju didžiausias DI poveikis siejamas su vadinamosiomis „biuro“ profesijomis ir darbais, kuriuose daug pasikartojančių analitinių užduočių. Tai reiškia, kad daliai specialistų gali tekti persiorientuoti ir ieškoti darbo kitose srityse.
Kitzmulleris atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai savaime dar nereiškia bendro nedarbo šuolio visoje ekonomikoje. Poveikis priklausys nuo to, kaip greitai rinka ir valstybė padės darbuotojams prisitaikyti – nuo mokymų iki realių galimybių pereiti į naujus sektorius.
Lėtas diegimas: DI naudoja tik dalis įmonių
Vienas didžiausių iššūkių – DI diegimo tempas. Pasaulio banko ataskaitoje, cituojamoje interviu, nurodoma, kad DI naudoja tik 8 proc. Lenkijos įmonių.
Ekonomisto teigimu, kliūtis yra ne vien tinkamai parengtų žmonių trūkumas. Svarbi ir vadovų laikysena: daugelyje bendrovių DI vis dar nėra vertinamas kaip įrankis, galintis pakeisti patį verslo modelį, padėti kurti naujus produktus ar efektyviau pasiekti klientus.
Kitzmulleris taip pat išskiria Lenkijos IT talentus: nemažai jų dirba tarptautinėms korporacijoms. Jo manymu, nebūtina šio reiškinio „apversti“ – svarbiau sudaryti geresnes sąlygas vietos įmonėms ir startuoliams augti, o tam reikalingas ir privatus finansavimas bei kapitalas inovacijoms.
Kas iš DI laimės labiausiai
Analizėse keliama ir pajamų pasiskirstymo tema. Pagal Pasaulio banko modelį, iki 2035 metų realus darbo užmokestis Lenkijoje galėtų padidėti 4,4 proc., tačiau tai nereiškia, kad darbuotojams atiteks didžioji DI sukurtos ekonominės naudos dalis.
Ekonomistas aiškina, kad reikšminga „DI dividendo“ dalis gali atitekti kapitalui – įmonių savininkams. Kartu prognozuojama, kad gali mažėti atotrūkis tarp protinį ir fizinį darbą dirbančių žmonių atlyginimų: dabar biuro darbuotojai vidutiniškai uždirba apie du kartus daugiau, o ateityje šis pranašumas, pagal prognozę, galėtų sumažėti iki 50 proc.
Kitzmulleris taip pat perspėja neskubėti įvedinėti naujų mokesčių nuo įmonių pelnų vien reaguojant į DI sukuriamas papildomas pajamas. Jo teigimu, būtina platesnė diskusija, kaip dalytis technologinės pažangos nauda taip, kad kartu nebūtų numuštas verslo noras investuoti.
Leave a Reply