2017 m. žurnale „Molecules“ publikuotoje tyrimų apžvalgoje nurodoma, kad džiovinti forsitijų vaisiai pasižymi antibakteriniu poveikiu ir gali slopinti auksinį stafilokoką, E. coli bei streptokokus. Tuo metu 2013 m. „Integrative Biology“ aprašytas tyrimas parodė, jog forsitija, panašiai kaip japoniškasis sausmedis, turi antivirusinių savybių – gali slopinti gripo viruso (įskaitant H1N1) dauginimąsi ir stiprinti imuninės sistemos ląstelių aktyvumą.
Be to, su pelėmis atlikti tyrimai, aprašyti „Journal of Ethnopharmacology“, rodo, kad augale esantys priešuždegiminiai junginiai gali padėti mažinti žarnyno uždegimą, įskaitant opinį kolitą.
Ankstyvą pavasarį ryškiai geltoni forsitijų žiedai praskaidrina baigiančios žiemos pilkumą. Daugeliui tai tik dekoratyvus augalas, tačiau natūralių priemonių šalininkai primena: valgomi forsitijų žiedai turi vitamino C, saponinų, flavonoidų (tarp jų – rutino ir kvercetino) bei lignanų. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Publikacijoje „Phytochemistry, pharmacology, quality control and future research of Forsythia suspensa“ pateikiama informacija, kad rutinas gali prisidėti prie kraujagyslių stiprinimo. Dėl to reguliariai naudojami forsitijų užpilai kai kurių šaltinių siejami su lėtesniais odos senėjimo procesais.
Teigiama, kad rutino kiekis žieduose vidutiniškai siekia apie 1 proc., o kai kurių veislių – net iki 3 proc., todėl forsitijos laikomos vienu turtingesnių augalinių šio junginio šaltinių. Žiedus patariama rinkti sausu, saulėtu oru, iki pietų, kai jie visiškai išsiskleidę, bet ant jų nėra ryto rasos. Svarbu vengti vietų šalia intensyvaus eismo kelių. Surinktus žiedus rekomenduojama švelniai džiovinti tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje arba žemoje temperatūroje džiovyklėje – taip geriau išsaugomas aromatas ir biologiškai aktyvios medžiagos.
Forsitijų žiedai gali pagyvinti salotas ne tik spalva, bet ir antioksidantais, siejamais su medžiagų apykaitos palaikymu bei apsauga nuo oksidacinio streso. Jų skonis apibūdinamas kaip švelniai kartokas, su riešutiniu atspalviu ir lengva saldumo nata, todėl jie tinka prie salotų lapų, gražgarsčių ar špinatų. Žiedus galima berti ant paprastos salotų lapų, alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių užkandos, taip pat naudoti kaip valgomą desertų puošmeną – pavyzdžiui, ant jogurto su medumi ar vaisių su plakta grietinėle.
Dar viena praktika – veido tonikas iš forsitijų žiedų. Siūloma žiedus užpilti šiltu, maždaug 80 °C vandeniu ir palikti 20–30 minučių. Dėl rutino užpilas gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus, siejamus su greitesniu odos senėjimu.
„Rutinas neskatina kolageno gamybos, tačiau gali padėti apsaugoti esamas kolageno skaidulas nuo irimo, o tai siejama su geresniu odos elastingumu ir stangrumu“, – taip dažnai aiškinama natūralios odos priežiūros šaltiniuose.
Teigiama, kad pokyčiai gali pasimatyti po kelių savaičių nuoseklaus naudojimo – tiek užpilą tepant ant odos vatos diskeliu, tiek jį vartojant kaip gėrimą. Papildomam drėkinimui kartais siūloma užpilą maišyti su šaukšteliu medaus arba įlašinti lašą argano aliejaus ir pasidaryti paprastą kaukę.
Kitas būdas – forsitijų žiedų užpiltinė. Siūloma apie 50 g šviežių arba džiovintų žiedų užpilti 200 ml 40–50 proc. stiprumo alkoholio ir laikyti tamsioje vietoje 2–3 savaites, kartkartėmis suplakant. Nukošus gaunamas auksinio atspalvio skystis, kurį kai kas vartoja mažomis dozėmis (pavyzdžiui, šaukštelį praskiedus vandeniu) peršalimo metu, gerklės sudirgimui ar kraujotakai palaikyti. Vis dėlto tokios priemonės nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų, o jų poveikis laikomas labiau pagalbiniu. Prieš naudojant svarbu įsitikinti, kad nėra kontraindikacijų, pavyzdžiui, alergijos augalui.
Ruošiant užpilą rekomenduojama rinktis šviežius arba gerai išdžiovintus žiedus – nuo jų kokybės priklauso aktyviųjų medžiagų kiekis. Norint išgauti daugiau rutino, kartais patariama žiedus lengvai sudrėkinti alkoholiu, o po kelių minučių užpilti maždaug 80 °C vandeniu. Aukštesnė temperatūra gali pažeisti jautresnius junginius. Indą uždenkite ir palikite apie 40 minučių – per tą laiką užpilas įgauna auksinį atspalvį ir žiedų aromatą. Nukošus per sietelį ar marlę, gėrimą siūloma gurkšnoti lėtai dienos eigoje.
Išoriškai atvėsęs užpilas kartais naudojamas akių sudirgimui ar nedideliems odos dirginimams: sudrėkinta marlė švelniai dedama ant pažeistos vietos, siekiant nuraminti ir palaikyti odos atsistatymą.
Leave a Reply