Laikas bėga vienodu ritmu, tačiau žmogaus senėjimas vyksta ne visada tolygiai. Vietoje lėto ir nuoseklaus proceso gyvenime galima matyti staigius pokyčius: greitą augimą vaikystėje, santykinę stabilizaciją ankstyvoje suaugystėje ir vis ryškesnį senėjimo spartėjimą bėgant dešimtmečiams.
Naujas tyrimas rodo, kad vienas svarbiausių lūžio taškų dažniausiai pasiekiamas apie 50-uosius gyvenimo metus. Nuo šio amžiaus audinių ir organų senėjimo kreivė tampa statesnė nei ankstesniais dešimtmečiais, o vieni greičiausiai prastėjančių audinių – kraujagyslės.
„Remdamiesi su senėjimu susijusiais baltymų pokyčiais, sukūrėme audiniams specifinius proteominius amžiaus „laikrodžius“ ir apibūdinome organų senėjimo trajektorijas. Laiko analizė atskleidė senėjimo lūžį apie 50-uosius metus, o kraujagyslės yra audinys, kuris sensta anksti ir yra ypač jautrus senėjimui“, – 2025 m. paskelbtame darbe rašė Kinijos mokslų akademijos mokslininkų komanda.
Žmonės, palyginti su dauguma kitų žinduolių, gyvena neįprastai ilgai, tačiau tai turi kainą. Viena jų – organų funkcijos silpnėjimas ir didėjanti lėtinių ligų rizika.
Kadangi vis dar nepakankamai aišku, kaip skirtingi organai sensta individualiai, tyrėjai nusprendė ištirti, kaip laikui bėgant kinta baltymai skirtinguose audiniuose. Pasak jų, rezultatai padeda kurti sisteminį žmogaus senėjimo supratimą, žvelgiant per baltymų pokyčių prizmę.
Tyrimui surinkti audinių mėginiai iš 76 organų donorų, kurių amžius buvo nuo 14 iki 68 metų. Visi donorai žuvo dėl nelaimingų atsitikimų sukeltų trauminių galvos smegenų pažeidimų. Be to, buvo paimti ir kraujo mėginiai.
Iš viso ištirta 516 mėginių iš 13 skirtingų audinių, apimančių septynias organizmo sistemas: širdies ir kraujagyslių (širdis ir aorta), virškinimo (kepenys, kasa ir žarnynas), imuninę (blužnis ir limfmazgiai), endokrininę (antinksčiai ir baltasis riebalinis audinys), kvėpavimo (plaučiai), dangos (oda) ir raumenų bei skeleto (raumenys).
Mokslininkai sudarė šiuose audiniuose aptinkamų baltymų katalogą ir stebėjo, kaip jų lygis kinta didėjant donorų amžiui. Jie išskyrė audiniams būdingus bei audiniuose sustiprintai pasireiškiančius baltymus, taip pat tuos, kurie dažni daugelyje audinių ir reikalingi bazinėms organizmo „ūkio“ funkcijoms.
Palyginę duomenis su ligų ir su jomis siejamų genų duomenų bazėmis, tyrėjai nustatė, kad su amžiumi didėja 48 su ligomis susijusių baltymų raiška. Tarp jų minimos širdies ir kraujagyslių būklės, audinių fibrozė, suriebėjusių kepenų liga ir su kepenimis susiję navikai.
Ryškiausi pokyčiai, anot mokslininkų, dažniausiai įvyksta 45–55 metų amžiaus intervale. Būtent šiuo laikotarpiu daugelyje audinių vyksta reikšmingas proteominis „permodeliavimas“, o didžiausi pokyčiai pastebėti aortoje, kas rodo jos didelį jautrumą senėjimui.
Ilgalaikių pokyčių ženklai taip pat išryškėjo blužnyje ir kasoje – pilvo ertmės organe, kuris gamina fermentus ir hormonus, reikalingus maistui skaidyti bei maistinėms medžiagoms įsisavinti.
Siekdami patikrinti išvadas, tyrėjai išskyrė su senėjimu susijusį baltymą pelių aortoje ir sušvirkštė jį jaunoms pelėms. Gyvūnams, gavusiems šį baltymą, sumažėjo fizinis pajėgumas, susilpnėjo sugriebimo jėga, krito ištvermė, pablogėjo pusiausvyra ir koordinacija, taip pat išryškėjo kraujagyslių senėjimo žymenys.
Kiti tyrimai taip pat leidžia manyti, kad žmogaus senėjimas vyksta etapais ir skirtingu metu paveikia skirtingas organizmo sistemas. Viename ankstesniame JAV mokslininkų darbe buvo aprašyti dar du senėjimo „pikai“ – apie 44-uosius ir apie 60-uosius metus, siejami su medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių sistemos, odos, raumenų, imuninės reguliacijos bei inkstų funkcijos pokyčiais.
2025 m. publikuoto darbo autoriai pabrėžia, kad senėjimas yra sudėtingas, laipsniškas procesas, apimantis skirtingas organizmo sistemas. Jų teigimu, aiškesnis supratimas, kada ir kaip senėjimas paveikia konkrečias kūno dalis, gali padėti kurti tikslingas medicinines intervencijas.
„Mūsų tyrimas siekia sukurti išsamų kelių audinių proteominį atlasą, apimantį 50 metų viso žmogaus senėjimo proceso, paaiškinti mechanizmus, lemiančius baltymų homeostazės pusiausvyros sutrikimus senstančiuose organuose, ir atskleisti tiek universalius, tiek audiniams specifinius senėjimo modelius. Šios įžvalgos gali padėti kurti tikslingas intervencijas senėjimui ir su amžiumi susijusioms ligoms, taip atveriant kelią geresnei vyresnio amžiaus žmonių sveikatai“, – rašė autoriai.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell“.
Ankstesnė šio straipsnio versija buvo paskelbta 2025 m. liepą.
Leave a Reply