Tradiciškai pagrindinis pesto ingredientas yra bazilikas. Tačiau jau daugelį metų populiarėja įvairios šio itališko žaliojo padažo interpretacijos – iš meškinio česnako, ridikėlių lapų ar petražolių. Vis dėlto vis dažniau renkuosi kitą variantą: pesto iš vaistinės kiaulpienės. Skonis gali nustebinti – jis tikrai puikus.
Vaistinė kiaulpienė dar vadinama paprastąja kiaulpiene, o dažnas ją pažįsta kaip „pūkuotuką“, kurio sėklos išsisklaido pučiant vėjui. Šis augalas auga pievose, vejose, soduose ir krūmynuose. Nemažai žmonių jį painioja su pienėmis ir net laiko piktžole, nors iš tiesų vaistinė kiaulpienė yra valgomas ir vertingas augalas.
Vaistinė kiaulpienė ir pienė – ne tas pats. Kiaulpienė nuo senų laikų vertinama liaudies medicinoje, o pienė dažniausiai laikoma paprasta piktžole ir paprastai nepriskiriama valgomiems augalams. Kad jų nesumaišytumėte, verta augalus atidžiai apžiūrėti.
Vaistinė kiaulpienė nuo pienės dažniausiai atpažįstama iš būdingos lapų formos ir augalo sandaros. Kilus abejonių, augalų neskinkite ir nevartokite.
Vaistinę kiaulpienę puikiai pažinojo mūsų močiutės ir prosenelės – ją vertino dėl palankaus poveikio sveikatai. Tyrimai rodo, kad augale gausu vitaminų A, B, C ir D, taip pat mineralų, tokių kaip geležis, kalis ir cinkas. Be to, jis suteikia riboflavino ir flavonoidų.
Teigiama, kad vaistinės kiaulpienės vartojimas gali padėti sergant inkstų ligomis, esant uždegimams šlapimo sistemoje. Augalas siejamas su valomuoju ir detoksikuojančiu poveikiu, nes gali skatinti toksinų šalinimą su šlapimu.
Liaudies medicinoje vaistinė kiaulpienė taip pat buvo naudojama kepenų veiklai palaikyti. Manoma, kad ji gali veikti apsaugančiai, padėti mažinti uždegiminių procesų riziką ir prisidėti prie kepenų funkcijos reguliavimo, įskaitant atsigavimo laikotarpiu.
Šis augalas gali skatinti tulžies ir skrandžio rūgščių gamybą, todėl neretai minimas kaip pagalba virškinant sunkesnį, riebesnį maistą. Taip pat teigiama, kad jis gali žadinti apetitą ir mažinti persivalgymo pojūtį po valgio.
Vaistinė kiaulpienė pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, siejamomis ir su priešuždegiminiu, taip pat antivirusiniu poveikiu. Toks poveikis gali prisidėti prie imuniteto stiprinimo ir organizmo apsaugos nuo infekcijų.
Dar viena minima nauda – galimas poveikis cukraus įsisavinimui. Teigiama, kad vaistinė kiaulpienė gali lėtinti cukraus pasisavinimą iš maisto, taip prisidėdama prie stabilesnio gliukozės lygio ir energijos svyravimų mažinimo.
Kai tik pavasarį ji pasirodo sode, daugelis skuba rinkti lapų ir ruošti pesto. Jo skonis būna maloniai pikantiškas, bet ne aitrus, kartu juntamas lengvas kartumas. Toks pesto tinka prie sumuštinių, sūrių ar makaronų.
Žemiau – paprastas pesto iš vaistinės kiaulpienės paruošimo būdas.
Gaminimas:
1. Svogūną nulupkite ir supjaustykite didesniais gabalėliais. Vaistinės kiaulpienės lapus nuplaukite po tekančiu vandeniu ir nupjaukite jų galiukus.
2. Visus ingredientus sudėkite į trintuvo indą ir sutrinkite iki vientisos masės. Paruoštą pesto laikykite šaldytuve sandariai uždaromame stikliniame inde.
Leave a Reply