Augančios naftos ir aviacinių degalų kainos jau tiesiogiai atsispindi kelionių kainodaroje: dalis oro linijų įveda papildomas degalų rinkliavas arba didina tarifus. Pirmiausia pokyčiai paliečia tolimuosius maršrutus, tačiau vežėjai signalizuoja, kad vėliau brangimas gali persimesti ir į skrydžius Europoje.
„Air France-KLM“ pranešė, kad bilietams, išrašytiems nuo kovo 11 dienos, taikomas papildomas 50 eurų degalų mokestis už tolimuosius skrydžius pirmyn ir atgal ekonomine klase. Verslo klasėje priemoka yra didesnė, nes didesnė ir vienam keleiviui tenkanti degalų sąnaudų dalis.
Kas stumia kainas į viršų?
Pagrindinė priežastis – staigus aviacinių degalų kainų šuolis, kurį rinkoje sustiprino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejami tiekimo sutrikimų lūkesčiai. Straipsnyje nurodoma, kad dar vasarį aviacinių degalų barelis kainavo apie 88 JAV dolerius, o vėliau kaina pakilo iki maždaug 170 JAV dolerių, tai yra beveik dvigubai.
Tokie šuoliai oro linijoms yra ypač skausmingi, nes kuras daugeliu atvejų sudaro didžiausią kintamąją skrydžio savikainos dalį. Kai kurių tipų orlaiviuose ir maršrutuose degalų išlaidos gali sudaryti didžiąją vieno reiso sąnaudų dalį, todėl kainos koreguojamos greitai ir dažnai segmentuojant pagal maršrutus.
Ką skelbia „Air France-KLM“ ir ką daro kiti
„Air France-KLM“ sprendimas nėra pavienis: panašius žingsnius jau anksčiau buvo pasirinkę ir kiti vežėjai, tarp jų SAS, „Cathay Pacific“, „Air India“ bei „Qantas“. Tokia praktika rinkoje įprasta, kai degalų kaštai šokteli greičiau, nei oro linijos spėja juos amortizuoti planuodamos sezoninius tarifus.
„Dabartinė geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose lėmė reikšmingą ir staigų degalų, ypač aviacinių, kainų augimą. Dėl to „Air France“ ir KLM didina kainas tolimiesiems skrydžiams bilietams, išrašytiems nuo trečiadienio, kovo 11 dienos“, – sakoma „Air France-KLM“ pranešime žiniasklaidai.
Grupė taip pat nurodė, kad yra apsidraudusi dalį kuro pirkimų: pirmąjį metų ketvirtį turi apsidraudimo sandorius apie 70 proc. poreikio, antrąjį ketvirtį – apie 60 proc., o vėlesniais laikotarpiais šie lygiai mažesni. Praktikoje tai reiškia, kad užsitęsus aukštoms kainoms spaudimas bilietų kainoms gali išlikti ir vėliau.
Kodėl aviacinių degalų rinka tokia jautri?
Aviaciniai degalai sudaro tik nedidelę dalį produktų, pagaminamų perdirbant naftą, todėl net ir laikini perdirbimo pajėgumų sutrikimai gali turėti neproporcingai didelį poveikį kainoms. Straipsnyje teigiama, kad aviacinių degalų dalis iš naftos barelio siekia apie 9 proc., o bet kokie trikdžiai rafinavimo grandinėje ar logistikoje ypač greitai persiduoda aviacijos sektoriui.
Todėl trumpuoju laikotarpiu labiausiai tikėtinas scenarijus – brangimas tolimuosiuose reisuose, kur degalų sąnaudos yra didesnės absoliučia verte ir kur vežėjai dažniau taiko atskiras rinkliavas. Jei aukštos kainos užsilaikys, papildomi mokesčiai ir tarifų korekcijos gali pasiekti ir trumpesnius skrydžius tarp Europos oro uostų.
Keleiviams tai reiškia, kad galutinė bilieto kaina vis dažniau priklausys ne tik nuo paklausos sezoniškumo, bet ir nuo to, ar bilietas išrašytas iki konkrečios datos, ar jau po jos, kai įsigalioja nauji mokesčiai. Dėl to planuojant keliones didesnę reikšmę įgauna ankstyvas pirkimas ir kainos sudėties patikra, ypač tolimųjų maršrutų atveju.
Šaltiniai:
– https://www.iata.org/en/publications/economics/fuel-monitor/
– https://www.eia.gov/petroleum/weekly/
– https://www.reuters.com/world/
Leave a Reply