Automobilių gamintojų deklaruojamos degalų sąnaudos dažnai tampa pirkėjų orientyru, tačiau realybėje jos ne visada sutampa su tuo, kas nurodyta kataloguose. Naujausia analizė, paremta didelės apimties realių vairuotojų duomenimis, rodo, kad skirtumai išlieka, nors per pastarąjį dešimtmetį testavimo metodikos tapo gerokai griežtesnės.
WLTP priartėjo prie realybės
Švedijos automobilių leidinys Vi Bilägare 2026 metais paskelbtoje apžvalgoje išanalizavo 109 000 benzininių, dyzelinių ir įprastų hibridinių automobilių duomenis. Vidutiniškai realios sąnaudos buvo apie 10 proc. didesnės nei WLTP deklaracijos.
Tai laikoma pažanga, nes anksčiau taikyta NEDC metodika dažnai lemdavo dar didesnius neatitikimus, kai realios sąnaudos kai kuriais atvejais smarkiai nutoldavo nuo gamintojų pateikiamų skaičių. WLTP procedūra yra dinamiškesnė ir numato didesnius greičius, todėl statistiškai priartina laboratoriją prie kasdienio važiavimo.
Vis dėlto net ir WLTP testas neapima visų scenarijų, su kuriais vairuotojai susiduria kasdien: eismo spūsčių, trumpų kelionių šaltu varikliu ar ilgų atkarpų greitkeliuose. Dėl to deklaruojami skaičiai išlieka labiau palyginimo priemone tarp modelių, o ne tiksliu pažadu konkrečiam vairuotojui.
Kas arčiausiai deklaracijų?
Analizėje išsiskyrė gamintojai, kurių realios sąnaudos labiausiai atitiko WLTP. Geriausi rezultatai priskirti Seat ir Honda: Seat vidutinis skirtumas siekė apie 3 proc., o Honda apie 3,6 proc.
Arčiausiai lyderių taip pat minimi Ford, Skoda, Lexus ir Volvo, kurių vidutiniai nuokrypiai sudarė maždaug nuo 5,5 proc. iki 6,1 proc. Praktikoje tai reiškia, kad tokių automobilių vairuotojai dažniau mato borto kompiuteryje skaičius, kurie tik nežymiai viršija katalogo reikšmes.
Didžiausi skirtumai ir hibridų paradoksas
Kitoje lentelės pusėje atsidūrė gamintojai, kurių realios sąnaudos nuo deklaruojamų nutolo labiausiai. Didžiausias vidutinis neatitikimas fiksuotas Renault atveju, kur skirtumas siekė 21,9 proc., o realios sąnaudos buvo maždaug 6,6 litro 100 kilometrų vietoje 5,4 litro.
Netoli taip pat atsidūrė Cupra ir Dacia, kurių nuokrypis atitinkamai siekė apie 19,4 proc. ir 18,5 proc. Tokie skirtumai reiškia ne tik didesnes išlaidas degalams, bet ir tai, kad planuojant eksploatacijos kaštus vien katalogo skaičių gali nepakakti.
Atskirai pabrėžiami kai kurie Renault hibridiniai modeliai, kurių realus suvartojimas esą viršijo 6,5 litro 100 kilometrų, nors kataloge buvo žadama mažiau nei 5 litrai. Tokia situacija gali susiklostyti dėl skirtingo hibridinės sistemos darbo režimų, energijos valdymo, pavarų dėžės sprendimų ir to, kiek realiomis sąlygomis elektromotoras iš tiesų perima trauką mieste.
Ar būna, kad realiai sunaudoja mažiau?
Vertinant vidurkius pagal gamintojus, analizėje nepateikiama atvejų, kai realios sąnaudos būtų mažesnės už deklaruojamas. Tačiau pavienių modelių išimčių pasitaiko, ypač tarp galingų sportinių ir prabangių automobilių.
Kaip vienas ryškesnių pavyzdžių minimas Bentley Continental GT Speed, kuris realiame naudojime esą rodė apie 30 proc. mažesnes sąnaudas nei kataloge. Logika paprasta: tokie automobiliai homologuojami prielaidomis apie dinamišką važiavimą, o realūs savininkai neretai renkasi ramesnį tempą, todėl faktinis suvartojimas gali būti mažesnis už oficialų.
Vairuotojams tai siunčia aiškią žinutę: WLTP duomenys naudingi lyginant skirtingus automobilius, tačiau tikėtis, kad kasdienėse kelionėse pavyks tiksliai atkartoti katalogą, verta atsargiai. Realias sąnaudas labiausiai keičia greitis, temperatūra, maršruto pobūdis ir važiavimo stilius, todėl skirtumai tarp vairuotojų to paties modelio atveju gali būti reikšmingi.
„WLTP yra realesnis už NEDC, bet laboratorija vis dar neaprašo spūsčių, trumpų kelionių ir greitkelių režimų, todėl vairuotojai dažnai mato didesnes sąnaudas nei kataloge“, – teigiama Vi Bilägare apžvalgoje.
Skirtumų mastas taip pat svarbus politikos ir reguliavimo prasme, nes degalų sąnaudos tiesiogiai siejasi su anglies dioksido emisijomis. Europos aplinkos agentūra savo ataskaitose nuosekliai pabrėžia, kad realios eksploatacijos ir laboratorinių matavimų suartinimas yra būtinas, jei siekiama tiksliai vertinti transporto sektoriaus poveikį klimatui.
Šaltiniai:
– https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/transport-and-environment-reporting-mechanism-term
– https://www.eea.europa.eu/en/analysis/indicators/co2-emissions-from-new-cars-and-vans
– https://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29registry.html
Leave a Reply