Jūriniai vėjo parkai ilgą laiką buvo laikomi rizika jūros ekosistemoms: triukšmas statybų metu, intensyvus laivų judėjimas ir dugno darbai kėlė klausimų dėl žuvų, ruonių bei kitų migruojančių gyvūnų elgsenos. Tačiau naujesni stebėjimai rodo ir kitą pusę: dalyje vietovių prie turbinų pamatų ima telktis žuvys, o konstrukcijos veikia panašiai kaip dirbtiniai rifai.
Didžiausi trumpalaikiai poveikiai dažniausiai siejami su įrengimo etapu, kai naudojamas polių kalimas ir kiti didelio garso darbai. Tokie impulsiniai garsai gali laikinai išbaidyti ar dezorientuoti kai kurias rūšis, todėl poveikis migruojantiems gyvūnams vertinamas atskirai kiekviename projekte. Vis dėlto dalis tyrimų Šiaurės jūroje ir Baltijos regiono sąsiauriuose rodo, kad eksploatacijos laikotarpiu aplink pamatus gali atsirasti naujų buveinių požymių.
Kas vyksta po vandeniu?
Daugelyje jūrinių teritorijų dugnas yra smėlingas ir gana vienodas, todėl ten trūksta kietų paviršių, prie kurių galėtų prisitvirtinti organizmai. Turbinų pamatai ir apsauginiai akmenų sluoksniai sukuria vertikalią, stabilią struktūrą, kuri kai kuriose vietose tampa tarsi atrama naujai bendrijai formuotis.
Pirmiausia ant paviršių įsikuria smulkūs organizmai ir dumbliai, vėliau atsiranda daugiau bestuburių, o šie pritraukia smulkias žuvis. Ilgainiui tokia mitybos grandinė gali vilioti ir plėšresnes rūšis, todėl vietovė ima veikti kaip maitinimosi ir slėptuvių zona.
Kodėl aplink turbinas gali daugėti gyvybės?
Vienas iš paaiškinimų vadinamas rifo efektu: dirbtinė konstrukcija padidina buveinių įvairovę ir suteikia pavėsį, slėptuves bei atokvėpį nuo srovių. Turbinų pamatai taip pat gali sudaryti ramesnes vandens kišenes, kuriose žuvims lengviau taupyti energiją.
Kitas svarbus veiksnys yra žmogaus veiklos apribojimai. Dėl navigacijos ir saugos reikalavimų aplink vėjo jėgainių parkus dažnai ribojama intensyvi dugninė trauka, o dideli laivai ir traleriai vengia artimų manevrų šalia konstrukcijų. Kai kur tai reiškia mažiau trikdomą jūros dugną ir mažesnį tiesioginį žvejybos spaudimą, todėl ekosistema gali atsigauti greičiau.
Nauda nereiškia, kad rizikos išnyksta
Ekspertai pabrėžia, kad teigiami pokyčiai vienoje grandyje nereiškia vienareikšmės naudos visai ekosistemai. Statybų triukšmas ir dugno drumstimas išlieka jautriausios fazės, o poveikis gali skirtis priklausomai nuo vietos gylio, srovių, dugno tipo ir rūšių sudėties.
Be to, moksliškai svarbu atskirti, ar prie turbinų iš tiesų didėja žuvų populiacijos, ar žuvys tiesiog persiskirsto ir susitelkia naujose struktūrose. Todėl vis dažniau akcentuojama ilgalaikė stebėsena, palyginimai su kontrolinėmis teritorijomis ir bendras jūrų erdvės planavimas, kad energetikos plėtra vyktų kuo mažiau kenkiant biologinei įvairovei.
Vis dėlto bendra tendencija aiški: kai kurios jūrinės vėjo energetikos konstrukcijos gali netikėtai sukurti sąlygas formuotis dirbtinių rifų tipo buveinėms. Tai keičia ankstesnį požiūrį, kad tokie parkai po vandeniu yra tik pramoninės dykros, ir skatina diskusiją, kaip projektuoti infrastruktūrą, kuri būtų palankesnė ir gamtai.
Šaltiniai:
https://www.unep-wcmc.org/en/news/how-offshore-wind-projects-can-affect-marine-migratory-species
https://www.frontiersin.org/journals/marine-science/articles/10.3389/fmars.2023.1145922/full
Leave a Reply