Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esantis pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Azerbaidžane. Tai nuskambėjo per jo vizitą Baku, kuris tapo pirmuoju nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Pasak V. Zelenskio, Kyjivui svarbu, kad Maskva rastų valios užbaigti karą, o Azerbaidžanas galėtų prisidėti kaip tarpininkas, kai pastarosiomis savaitėmis JAV remiamos diplomatinės pastangos įstrigo. Jis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi trišalėms deryboms, jei Rusija išties pasirinks diplomatiją.
„Mes esame pasirengę artėjančioms deryboms Azerbaidžane, su sąlyga, kad Rusija bus pasirengusi diplomatijai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Kremlius anksčiau kartojo, kad lyderių susitikimas esą galimas tik Maskvoje, tačiau Ukrainos pozicija išlieka priešinga. Kyjivas nurodo, kad V. Zelenskis galėtų susitikti su V. Putinu bet kurioje šalyje, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, kuri 2022 metais tapo viena iš invazijos atspirties aikštelių ir iki šiol remia Maskvos veiksmus.
Šalia V. Zelenskio Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas akcentavo, kad Ukraina ir Azerbaidžanas nuosekliai remia vienas kito teritorinį vientisumą. Jis taip pat pranešė, kad lyderiai sutarė kitą jų susitikimą surengti Ukrainoje.
Energetika ir saugumo bendradarbiavimas
Susitikime aptarta energetika, prekyba ir bendri projektai, įskaitant Azerbaidžano valstybinės naftos ir dujų bendrovės „SOCAR“ veiklą Ukrainoje. I. Alijevas teigė, kad yra naujų investicijų ir iniciatyvų perspektyvų, tačiau prekybos apimtis abi šalys norėtų didinti.
Ne mažiau dėmesio skirta ir saugumui. V. Zelenskis pranešė, kad pasirašyti dokumentai dėl bendradarbiavimo gynybos pramonėje ir saugumo srityje, nors detalių neatskleidė, pabrėždamas, kad esminis tikslas yra valstybių atsparumas ir gebėjimas apsiginti.
Ukrainos ekspertai Azerbaidžane
V. Zelenskis pirmą kartą viešai patvirtino, kad Ukrainos karinės srities ekspertai dislokuoti Azerbaidžane ir dalijasi kovos su dronais patirtimi. Pastaraisiais metais dronų grėsmė tapo vienu svarbiausių šiuolaikinių konfliktų bruožų, o Ukraina sukaupė didelę praktinę patirtį gynyboje nuo bepiločių atakų.
Šis bendradarbiavimas minimas platesniame kontekste, kai Ukraina stiprina ryšius su Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos šalimis, o dabar daugiau dėmesio skiria ir Kaukazo regionui. Istoriškai jis laikytas Rusijos įtakos zona, tačiau karo Ukrainoje fone politinė dinamika Pietų Kaukaze sparčiai kinta.
Įtampa dėl smūgių Ukrainoje
Azerbaidžanas Ukrainai teikė humanitarinę paramą, o Kyjive ne kartą buvo pranešta apie incidentus, kai per Rusijos atakas nukentėjo su Azerbaidžanu susiję objektai. I. Alijevas anksčiau viešai sakė, kad Rusija esą tyčia smogė Azerbaidžano energetikos infrastruktūrai Ukrainoje ir Azerbaidžano ambasadai.
„Po pirmo smūgio galėjome manyti, kad tai atsitiktinumas, tačiau vėliau smūgiai pasikartojo, todėl laikome tai tyčiniu išpuoliu“, – sakė Ilhamas Alijevas.
2025 metais Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija buvo išsikvietusi Rusijos ambasadorių pareikšti griežtą protestą, kai per ataką buvo apgadintas Azerbaidžano ambasados pastatas Kyjive. Šie epizodai papildo bendrą foną, kodėl Baku ir Kyjivas vis dažniau akcentuoja saugumo bendradarbiavimo svarbą.
V. Zelenskio pareiškimas apie pasirengimą susitikti su V. Putinu Azerbaidžane dabar tampa dar vienu bandymu išjudinti įstrigusias derybas. Vis dėlto reali tokio susitikimo perspektyva priklausys nuo to, ar Maskva sutiks atsitraukti nuo maksimalistinių reikalavimų ir priims tarptautinių tarpininkų siūlomą formatą.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/2026/04/25/zelenskyy-says-he-is-ready-to-meet-putin-in-azerbaijan
https://www.reuters.com/world/europe/
https://www.consilium.europa.eu/en/policies/eu-response-ukraine-invasion/
Leave a Reply