Turkijoje, senoviniame romėnų mieste Laodikėjoje, archeologai aptiko įspūdingo dydžio marmurinę deivės Atėnės statulą, datuojamą maždaug prieš 2 000 metų. Rastas kūrinys siejamas su miestu, kuris minimas Biblijoje, todėl atradimas sulaukė išskirtinio dėmesio ne tik Turkijoje, bet ir tarptautinėje archeologų bendruomenėje.
Apie radinį viešai pranešė Turkijos kultūros ir turizmo ministras Nuri Ersoy, pabrėžęs statulos meninę vertę ir išskirtinį stilių. Archeologų teigimu, statula aptikta Laodikėjos teatro teritorijoje, netoli scenos konstrukcijų, gulėjusi veidu žemyn.
Ką rodo statulos stilius?
Remiantis stilistine analize, skulptūra priskiriama Augusto valdymo laikotarpiui, kuris tęsėsi nuo 27 metų prieš mūsų erą iki 14 metų mūsų eros. Tai reiškia, kad radinys greičiausiai sukurtas ankstyvojoje Romos imperijos epochoje, kai klasikinės graikų meno formos buvo aktyviai perimamos ir pritaikomos romėnų viešosioms erdvėms.
Statula vaizduoja Atėnę su apsiaustu ir šarvais, o krūtinės srityje matoma egidė su Medūzos galvos motyvu ir detaliai iškaltomis gyvatėmis. Nors skulptūrai trūksta galvos, jos korpusas išlikęs itin gerai, todėl galima tiksliai vertinti meistrystę, audinio klosčių modeliavimą ir ikonografinius elementus.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į praktinį skulptoriaus sprendimą: galinė statulos dalis palikta mažiau užbaigta. Tokia technika būdinga kūriniams, kurie buvo skirti stovėti nišose ar tarp kolonų, kai žiūrovas daugiausia matydavo priekinę dalį.
Kodėl Laodikėjoje Atėnė buvo svarbi?
Laodikėja senovėje buvo turtingas ir strategiškai svarbus miestas, garsėjęs amatais ir prekyba. Archeologinėje medžiagoje bei epigrafiniuose šaltiniuose šiame regione aptinkama nuorodų, kad Atėnė čia buvo suvokiama ne tik kaip karo ir išminties deivė, bet ir kaip audimo globėja.
Toks kontekstas ypač reikšmingas, nes leidžia statulą vertinti ne vien kaip dekoratyvinį teatro ansamblio elementą. Ji tampa užuomina į miesto ekonominį identitetą, amatų tradicijas ir viešųjų erdvių ideologinę programą, kuri romėnų laikais dažnai būdavo kuriama per dievybių atvaizdus.
Teatro aplinka ir platesnis kontekstas
Laodikėjos teatras laikomas vienu svarbiausių komplekso objektų, o jo scenos pastatas siejamas su helenistinio ir romėniško laikotarpių sandūra. Archeologai pabrėžia, kad tokiose erdvėse statulos dažnai sudarydavo ištisą dievų galeriją, kuri buvo integruota į architektūrą ir kartu atliko reprezentacinę funkciją.
Šio tipo radiniai padeda tiksliau rekonstruoti, kaip atrodė viešosios miesto erdvės, kokios ikonografinės programos buvo pasirenkamos ir kaip jos keitėsi plečiantis Romos imperijos kultūriniam laukui. Dėl to Atėnės statula vertinama ne tik kaip įspūdingas eksponatas, bet ir kaip svarbus šaltinis datavimui, stiliaus raidai bei regioniniams religiniams kultams tirti.
Leave a Reply