Saulės blyksniai neslūgsta: ar gegužės 5–7 dienomis Žemę pasieks naujos magnetinės audros?

Magnetinių audrų prognozė artimiausioms dienoms

Pastarosiomis dienomis Saulėje užfiksuoti keli blyksniai, kurių kryptis siejama su Žeme. Tačiau specialistai pabrėžia, kad fiksuotas aktyvumas buvo gana silpnas, todėl didelio poveikio geomagnetinei situacijai neturėtų sukelti.

Pagal naujausias prognozes, gegužės 5 dieną tikėtinas tik nedidelis geomagnetinio lauko suaktyvėjimas. Tai reiškia, kad daugumoje regionų sąlygos turėtų išlikti artimos įprastoms, o ryškesni sutrikimai mažai tikėtini.

Prognozėse taip pat minima koroninė skylė Saulėje, kuri artimiausiu metu gali pasisukti Žemės kryptimi. Tokios skylės paprastai siejamos su greitesniu Saulės vėju, kuris tam tikrais atvejais sustiprina geomagnetinius svyravimus.

Vis dėlto šiuo metu vertinama, kad ši situacija greičiau lemtų tik trumpalaikius, vidutiniškai silpnus geomagnetinius trikdžius apie gegužės 7 dieną. Stiprių magnetinių audrų scenarijus laikomas mažai tikėtinu.

Dėl to laikotarpiu nuo gegužės 5 iki gegužės 7 dienos reikšmingų magnetinių audrų nenumatoma. Jei geomagnetinis fonas trumpam ir padidėtų, prognozuojama, kad jis neturėtų pastebimai paveikti kasdienės veiklos ar daugumos žmonių savijautos.

Kodėl Saulės aktyvumas svarbus?

Magnetinės audros kyla tada, kai Saulės vėjas ir įkrautos dalelės sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Stipresnių audrų metu gali sutrikti radijo ryšys, padidėti rizika palydovinei navigacijai, o aukštose platumose kartais fiksuojami elektros tinklų svyravimai.

Kasdienėje praktikoje didžiausias dėmesys skiriamas prognozuojamiems Kp indekso šuoliams, kurie apibūdina geomagnetinio lauko sutrikimų lygį. Šiuo metu prognozės rodo, kad artimiausiomis dienomis dominuos žemo lygio svyravimai.

Ekspertai primena, kad Saulės aktyvumas gali keistis greitai, todėl prognozės tikslinamos nuolat, gavus naujus stebėjimų duomenis. Dėl to tiksliausia situacija paprastai matoma artėjant konkrečiai datai.

Mokslininkai praneša ir apie naują atradimą kosmose

Tuo pat metu astronomijos bendruomenėje aptariamas kitas pastebėjimas: mokslininkai nustatė dešimtis galimų planetų, kurios skrieja apie dvi žvaigždes. Tokios sistemos primena mokslinėje fantastikoje vaizduojamus pasaulius, kur danguje matomos dvi saulės.

Nauji kandidatai išskirti pritaikius patobulintą paieškos metodą ir analizuojant kosminio teleskopo TESS stebėjimus. Tyrėjai nurodo, kad ankstesni metodai dažniau aptikdavo lengviau pastebimas sistemas, o naujas požiūris padeda identifikuoti ir sudėtingesnius atvejus.

Šiuo metu šie objektai dar laikomi kandidatais, todėl reikės papildomų stebėjimų patvirtinimui. Visgi rezultatai rodo, kad dvigubų žvaigždžių planetų gali būti gerokai daugiau, nei manyta anksčiau.

„Dabartiniai duomenys rodo, kad artimiausiomis dienomis stiprių magnetinių audrų scenarijus mažai tikėtinas“, – teigia prognozes skelbiantys specialistai.