Kazachstanas pietuose pradėjo praktinį dirbtinio lietaus programos etapą, kurį valdžia pristato kaip pirmą tokio masto iniciatyvą Centrinėje Azijoje. Projektas startavo Turkestano srityje, o technologijos taikymas pilnu pajėgumu pradėtas kitą dieną po inauguracijos.
Valdžios teigimu, pagrindinis tikslas yra didinti vandens telkinių užpildymą ir užtikrinti vandenį žemės ūkiui, kuris regione vis dažniau nukenčia nuo sausrų. Skelbiama, kad vanduo turėtų pasiekti daugiau kaip 900 000 hektarų dirbamų plotų, o ekonominė nauda galėtų siekti apie 240 milijonų eurų per metus.
Programa įgyvendinama kartu su Jungtinių Arabų Emyratų Nacionaliniu meteorologijos centru, kuris nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos vysto orų modifikavimo sprendimus. Kazachstanas atvirai remiasi Emyratų patirtimi, ypač debesų sėjimo technologijomis, kurios taikomos siekiant padidinti kritulių tikimybę.
Praktikoje metodas paremtas reagentų, dažniausiai druskų pagrindu, sklaida debesyse, kad būtų paskatinta vandens garų kondensacija ir lašų formavimasis. Kazachstano institucijos pabrėžia, jog poveikis turėtų būti lokalus, maždaug iki 5 kilometrų spinduliu, ir esą neturėtų sukelti didelio masto meteorologinių reiškinių.
Inauguracijoje dalyvavo ir šalies vadovybės atstovai, ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos vadovas, o tai suteikė projektui papildomo tarptautinio matomumo. Pastaraisiais metais panašios technologijos įvairiomis formomis taikomos ir kitose valstybėse, įskaitant Kiniją, Jungtines Valstijas bei Saudo Arabiją.
Vis dėlto dirbtinio lietaus idėja turi ir kritikų. Mokslininkai bei regiono apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės gali ne tiek sukurti naują drėgmę, kiek perskirstyti jau esamą, padidinant kritulius vienoje teritorijoje kitų sąskaita.
„Tarptautiniuose baseinuose tai gali tapti politiniu klausimu, jei kaimyninės šalys nuspręstų, kad iš jų atimami krituliai“, – teigiama skeptiškai vertinančiuose komentaruose.
Pasaulinė meteorologijos organizacija ne kartą yra pabrėžusi, kad orų modifikavimo efektyvumui įvertinti reikalingi ilgalaikiai tyrimai, aiški metodika ir nepriklausomas monitoringas. Organizacija taip pat akcentuoja, kad poveikis vietiniams hidrologiniams ciklams ir šalutinės pasekmės iki galo nėra ištirtos, todėl skaidrumas ir duomenų prieinamumas tampa esminėmis sąlygomis.
Kazachstanui, kaip ir daugeliui sausrų riziką patiriančių regionų, tokios technologijos tampa dar vienu įrankiu greta vandens taupymo, infrastruktūros modernizavimo ir efektyvesnio drėkinimo. Ar dirbtinis lietus taps realia išeitimi, paaiškės tik sukaupus pakankamai duomenų ir palyginus rezultatus per kelis sezonus.
Leave a Reply