Lenkijoje įsibėgėja tyrimas dėl Vyslos nerijos kanalo projekto: po maždaug dvejų metų ikiteisminio darbo pareigūnai perėjo prie aktyvios fazės ir pradėjo pagrindines apklausas. Tyrimas pradėtas remiantis Aukščiausiosios audito institucijos pranešimu apie galimus pažeidimus planuojant ir valdant investiciją.
Auditoriai anksčiau buvo nurodę įtarimus, kad 2016–2020 metais galėjo būti viršyti įgaliojimai, o svarbiausia informacija apie sparčiai augusias išlaidas nebuvo tinkamai pateikta sprendimų priėmėjams. Esminis klausimas – ar smarkiai pabrangęs projektas neprarado ekonominio pagrindimo, dėl kurio jis buvo pristatomas visuomenei.
„Dokumentų rinkimas užtruko, nes medžiaga išskaidyta per kelias ministerijas, valstybines įstaigas ir rangovų grandinę“, – sakė Gdansko regioninės prokuratūros atstovas spaudai Mariuszas Marciniakas.
Kanalo atkarpa per Vyslos neriją, kaip naujo vandens kelio dalis, atidaryta 2022 metais rugsėjo 17 dieną. Projekto vertė viešai įvardyta kaip apie 2 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 460 mln. eurų, skaičiuojant apytiksliu to laikotarpio kursu.
Politinėje darbotvarkėje kanalas buvo siejamas su tikslu sustiprinti Lenkijos laivybos savarankiškumą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos sprendimų regione. Vis dėlto realus naudojimas dažnai vertinamas kritiškai: didesnę srauto dalį, remiantis viešai skelbtais duomenimis, sudaro pramoginiai laivai, o komercinė krovininė laivyba kol kas nėra tapusi dominuojančia.
2025 metais kanalu praplaukė 1 340 laivų ir kitų plaukiojimo priemonių. Didžiausią dalį sudarė 1 037 rekreaciniai laivai, o komercinių reisų su kroviniu fiksuota 19, tuo metu be krovinio – 90.
Lygiagrečiai tyrimui viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie techninius iššūkius. Lenkijos žiniasklaida yra minėjusi, kad eksploatacijos metu kartojasi šliuzų mechanizmų gedimai, pasitaiko sutrikimų tiltų įrangoje, o dalis apsauginių konstrukcijų susiduria su pažeidimais, kas kelia papildomų klausimų dėl ilgalaikės priežiūros kaštų.
Tyrėjams dabar svarbiausia atsakyti į dvi grupes klausimų: ar sprendimai dėl biudžeto ir projekto apimties buvo priimami laikantis procedūrų, ir ar informacija apie kaštų šuolius buvo pateikta taip, kad Vyriausybė galėtų laiku įvertinti projekto naudą bei rizikas. Apklausos ir surinkti dokumentai turėtų parodyti, ar kalbama apie pavienius valdymo trūkumus, ar apie sistemines klaidas planuojant vieną didžiausių pastarojo dešimtmečio infrastruktūros projektų regione.
Leave a Reply