Kepimo milteliai daugeliui yra įprastas pasirinkimas, tačiau profesionalioje konditerijoje vis dažniau grįžtama prie natūralesnės alternatyvos – vyno akmens. Ši medžiaga pasaulyje dar vadinama cream of tartar, o maisto priedų klasifikacijoje ji žinoma kaip E336.
Vyno akmuo chemiškai yra kalio vandenilio tartratas – natūrali vyno rūgšties druska, aptinkama vynuogėse. Jis susidaro fermentacijos ir vyno brandinimo metu, kai ant statinių ar talpų sienelių nusėda kieti kristalai.
Surinkti kristalai vėliau nuvalomi, išdžiovinami ir sumalami į smulkius, baltus miltelius. Būtent dėl stabilaus poveikio ir švelnaus skonio jis vertinamas ten, kur svarbi desertų tekstūra ir skonis, o ne stipresnis cheminis poskonis.
Kaip jis veikia kepiniuose?
Svarbu suprasti, kad vyno akmuo pats savaime nėra kildiklis. Jis veikia kaip rūgštinis aktyvatorius, kuris, sumaišytas su soda, padeda išsiskirti anglies dioksidui ir taip purena tešlą.
Konditeriai pabrėžia, kad didžiausias šio derinio privalumas yra kontrolė. Reakcija dažnai vyksta tolygiau, todėl mažesnė rizika, kad keksiukai staigiai pakils, o vėliau subliukš, arba kad biskvitas taps per sausas.
Praktikoje tai reiškia, kad dalis profesionalų renkasi maišyti savo purenimo mišinį, o ne pasikliauti skirtingos sudėties pramoniniais kepimo milteliais. Tai ypač aktualu, kai receptuose svarbi neutrali skonio bazė, pavyzdžiui, subtiliuose vanilės ar migdolų desertuose.
Kodėl jis svarbus morengams ir kremams?
Vienas žinomiausių vyno akmens panaudojimų – baltymų putos stabilizavimas. Dėl rūgštesnės terpės baltymų struktūra tampa atsparesnė, puta ilgiau išlaiko tūrį, būna standesnė ir blizgesnė.
Todėl šis ingredientas dažnai minimas morengų, makaronų ir kitų baltyminės masės desertų receptuose, kur menkiausia klaida gali baigtis sutrūkinėjusia plutele ar sukrintančia mase. Vyno akmuo taip pat naudojamas, kai norima sumažinti cukraus kristalizaciją karamelėje ar sirupuose, kad tekstūra būtų lygesnė.
Nauja tendencija – augaliniai desertai
Pastaraisiais metais vyno akmuo dažniau atsiranda ir augalinėje virtuvėje, ypač dirbant su aquafaba, tai yra avinžirnių nuoviru. Nors ši puta primena baltymus, ji paprastai yra mažiau stabili, o vyno akmuo padeda ilgiau išlaikyti jos struktūrą.
Vyno akmens galima rasti specializuotose parduotuvėse, didesniuose prekybos centruose ar ekologiškų produktų skyriuose. Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir ženklinimą, ypač jei aktualus glitimo pėdsakų klausimas – pats kalio vandenilio tartratas glitimo neturi, tačiau svarbios ir pakavimo sąlygos.
Leave a Reply