Traškus, sultingas kiaulienos šnicelis daugeliui yra klasikinis namų pietų patiekalas, tačiau galutinis rezultatas dažnai priklauso nuo vienos detalės – kokius riebalus pasirenkate keptuvei. Specialistai primena, kad svarbiausia ne tik skonis, bet ir riebalų atsparumas kaitrai.
Kepant šnicelį dažniausiai pasirenkamas rapsų aliejus, lydytas sviestas arba kiaulienos taukai. Visi šie variantai laikomi tinkamais, nes jie paprastai geriau pakelia aukštesnę temperatūrą, o tai padeda išlaikyti dailią plutelę ir neperkepti mėsos.
Dūmijimo temperatūra – esminis rodiklis
Virtuvės profesionalai akcentuoja dūmijimo temperatūrą – ribą, nuo kurios riebalai pradeda rūkti, skaidytis ir gali formuotis nepageidaujami junginiai. Jei riebalai ima svilti, nukenčia ne tik kvapas ir skonis, bet ir patiekalo kokybė.
Dėl to šniceliams dažnai rekomenduojami riebalai, skirti kaitrai: rafinuotas rapsų aliejus, lydytas sviestas ar taukai. Lydytas sviestas suteikia švelnesnį, sviestinį poskonį, o taukai – ryškesnį, tradicinį kepimo aromatą ir tvirtesnę plutelę.
Technika lemia ne mažiau nei riebalai
Net ir geriausi riebalai nepadės, jei keptuvė bus per vėsi. Šnicelį reikėtų dėti tik į gerai įkaitintus riebalus ir kepti vidutinėje kaitroje, kol džiūvėsėliai ar miltų pluta gražiai pagels, o mėsa išliks sultinga.
Dažna klaida – į keptuvę sudėti per daug gabalų iš karto. Tuomet temperatūra krenta, mėsa ima labiau troškintis nei kepti, o pluta praranda traškumą ir sugeria daugiau riebalų, todėl patiekalas tampa sunkesnis.
Kokių riebalų geriau vengti
Kepti šnicelius nerekomenduojama su riebalais, kurie greitai pradeda rūkti. Pavyzdžiui, nerafinuotas alyvuogių aliejus extra virgin dažniau skirtas gardinti ar trumpai kaitrai, o ne intensyviam kepimui keptuvėje.
Taip pat verta atsargiai vertinti įprastą sviestą: dėl pieno baltymų jis greičiau svyla nei lydytas sviestas. Jei norisi sviesto skonio, praktiškesnis pasirinkimas yra lydytas sviestas arba jo mišinys su rapsų aliejumi, kad kepimas būtų stabilesnis.
Leave a Reply