1950-ųjų amerikietiškose receptų knygelėse netrūko idėjų greitiems užkandžiams, tačiau kai kurios jų šiandien skamba keistai. Vienas tokių pavyzdžių – „Betty Crocker“ vadinamieji picos laiveliai, kurie anuomet buvo siūlomi kaip lengvai paruošiamas vaišių stalo sprendimas.
Šio patiekalo esmė paprasta: iš „Bisquick“ mišinio pagaminama tešla, suformuojami kvadratėliai, o ant viršaus dedama dešrelė, sūris ir kečupas. Viskas sutvirtinama dantų krapštukais, kad primintų laivelio formą, ir trumpai kepama orkaitėje.
Receptas buvo publikuotas 1956 metais išleistame „Betty Crocker’s Bisquick Cook Book“, kuriame pateikta 157 idėjos, visos paremtos tuo pačiu mišiniu. Nors pavadinimas skamba solidžiai, leidinys buvo labiau plona parduotuvėse platinta knygelė, skirta taupyti laiką virtuvėje.
Toks supaprastinimas neatsitiktinis: pokario JAV išpopuliarėjo pusfabrikačiai, o reklamuojami mišiniai žadėjo greitą rezultatą be sudėtingų įgūdžių. „Bisquick“ tipo produktai buvo kuriami taip, kad namų šeimininkės galėtų greitai pamaitinti šeimą ar netikėtai užsukusius svečius, o receptai dažnai buvo pritaikyti vaikų gimtadieniams ir vakarėliams.
Vis dėlto šiuolaikiniam skoniui picos laiveliai dažnai atrodo prėskoki ir pernelyg primityvūs: pomidorų padažą pakeičia kečupas, o „picos“ idėja labiau imituojama nei išpildoma. Dėl to receptas neretai minimas kaip vienas tų retro variantų, kuriuos įdomu pamatyti, bet nebūtinai norisi kartoti.
Kita vertus, nostalgija niekur nedingo: socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi senomis „Betty Crocker“ brošiūromis ir prisimena kitus šio prekės ženklo receptus, nuo braškinio pyrago iki paprastų kepinių šeimos šventėms. Maisto istorikai pabrėžia, kad tokios knygelės gerai atspindi laikmetį, kai patogumas ir greitis virtuvėje buvo laikomi pažangos ženklu.
Norint prikelti picos laivelius šių dienų virtuvėje, dažniausiai siūloma išlaikyti formos idėją, bet keisti sudėtį. Vietoj mišinio galima rinktis sluoksniuotą ar sviestinę tešlą, dešrelę pakeisti pepperoni ar kita mėsa, naudoti tikrą pomidorų padažą, o skonį sustiprinti kietuoju sūriu ir prieskoniais.
Tokie patobulinimai leidžia išlaikyti retro žavesį, bet priartina rezultatą prie to, ko šiandien tikimasi iš picos užkandžio. Galiausiai picos laiveliai tampa ne tiek rimtu receptu, kiek smagia kulinarine nuoroda į laikus, kai pakakdavo kelių ingredientų ir pažado, kad viskas bus paruošta greitai.
Leave a Reply