Melsvės, dar vadinamos funkijomis, yra vienos populiariausių pavėsio augalų dėl įspūdingų lapų ir tankių kerų. Kad lapai augtų dideli, o spalva išliktų sodri, svarbiausia ne tik laistymas, bet ir subalansuotas maitinimas. Vis dažniau sodininkai renkasi natūralius tirpalus, kuriuos galima pasigaminti iš sode randamų augalų.
Vienas dažniausiai minimų variantų yra fermentuotas pienių užpilas, kartais vadinamas sruta ar ištrauka. Pienės turi įvairių mineralinių medžiagų, o fermentacijos metu į vandenį pereina augalams lengviau pasisavinami junginiai. Toks tirpalas dažniausiai veikia švelniau nei koncentruotos mineralinės trąšos, todėl mažėja rizika nudeginti melsvių šaknis.
Kaip paruošti pienių užpilą
Pirmiausia prirenkami pienių lapai, stiebai ir žiedai, o žaliava susmulkinama. Plastikinį kibirą ar talpą patariama pripildyti maždaug ketvirtadaliu šios masės ir užpilti lietaus arba nusistovėjusiu vandeniu. Metalinių indų geriau vengti, nes fermentacija gali skatinti nepageidaujamas reakcijas.
Talpa laikoma šiltesnėje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, o viršus pridengiamas orui laidžiu audiniu. Mišinį verta pamaišyti kas kelias dienas, kad fermentacija vyktų tolygiai. Priklausomai nuo oro temperatūros, procesas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki maždaug 2–3 savaičių, o paruoštas skystis patamsėja ir nustoja aktyviai putoti.
Kaip naudoti, kad nepakenktumėte
Prieš laistant melsves, užpilą būtina praskiesti vandeniu. Dažnai naudojama proporcija yra viena dalis užpilo ir dvylika dalių vandens, nes melsvės geriausiai reaguoja į saikingas maisto medžiagų dozes. Laistoma aplink kerą, ant lapų tirpalo geriau nepilti, ypač saulėtą dieną.
Didžiausias melsvių augimo šuolis paprastai būna pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, todėl būtent tuo metu papildomas maitinimas duoda daugiausia naudos. Tarp laistymų trąšų tirpalu verta daryti pertraukas ir netaikyti dažniau nei kas dvi savaites. Jei augalas auga labai derlingoje dirvoje, norma gali būti dar retesnė.
Kodėl svarbi ne tik trąša
Fermentuotas augalinis užpilas dažnai vertinamas ne vien dėl maisto medžiagų. Jis gali prisidėti prie dirvožemio biologinio aktyvumo, o gyvas dirvožemis geriau sulaiko drėgmę ir stabiliau aprūpina šaknis. Melsvėms tai ypač aktualu, nes jų šaknys nėra labai gilios ir jos jautriau reaguoja į išdžiūvimą.
Norint dar tvirtesnių ir didesnių lapų, melsvėms svarbu pastovi drėgmė, mulčas ir tinkama vieta be kaitrios saulės. Taip pat verta prisiminti, kad pertręšimas azotu gali paskatinti minkštesnius lapus ir didesnį pažeidžiamumą kenkėjams. Dėl to natūralūs, praskiesti tirpalai dažnai pasirenkami kaip atsargesnė alternatyva.
Leave a Reply