Oda ant rankų su amžiumi plonėja, tampa sausesnė ir jautresnė dirgikliams, todėl senėjimo požymiai čia neretai pastebimi anksčiau nei veide. Situaciją dar labiau blogina kasdieniai veiksniai: vanduo, muilas, buitiniai valikliai, vėjas, šaltis ir saulė.
Po 60 metų natūraliai lėtėja odos atsinaujinimas, mažėja kolageno ir elastino gamyba, silpnėja apsauginė hidrolipidinė plėvelė. Dėl to rankų oda lengviau parausta, ima perštėti, šiurkštėti, o smulkūs įtrūkimai atsiranda greičiau.
Vienas dažniausių, iš pažiūros nekaltų įpročių, kuris gali sausinti rankas, yra dažnas plovimas labai karštu vandeniu. Karštis intensyviau pašalina odos riebalus, kurie saugo nuo drėgmės netekimo, todėl vanduo iš odos ima garuoti greičiau.
Pažeidus apsauginį barjerą, rankos praranda elastingumą, atsiranda tempimo jausmas, šiurkštumas, o vėliau ir įtrūkimai. Poveikis stipresnis brandžioje odoje, nes joje ir taip mažiau drėgmę sulaikančių medžiagų.
Problemą dar labiau sustiprina riebalus „nuplaunantis“ muilas, dažna dezinfekcija ir intensyvus trynimas rankšluosčiu. Šie veiksniai kartu sukuria kasdienį mechanizmą, kai oda nuolat netenka apsaugos ir nespėja atsistatyti.
Kaip plauti rankas, kad mažiau sausėtų
Rankoms palankiausia drungna, maloniai šilta, bet nekaitinanti vandens temperatūra. Higienai svarbiausia ne karštis, o taisyklinga technika, pakankama plovimo trukmė ir švelnesnė prausimosi priemonė.
Po plovimo rankas verta nusausinti švelniai, labiau priglaudžiant rankšluostį, o ne stipriai trinant. Svarbu nelikti drėgmės tarp pirštų, tačiau ir visiškai ignoruoti drėgnas rankas nepadeda, nes garuojantis vanduo gali dar labiau sausinti.
Didžiausią skirtumą dažniausiai daro įprotis kremą tepti iškart po nusausinimo, per kelias minutes po kontakto su vandeniu. Taip sumažinama drėgmės netektis ir greičiau atkuriamas odos apsauginis sluoksnis.
Kremai, apsauga ir pirštinės kasdienai
Dienai dažnai patogesnis lengvesnis, greitai susigeriantis kremas, o vakarui tinka riebesnė priemonė, paliekama nakčiai. Esant labai sausai odai, namuose gali padėti plonos medvilninės pirštinės, užmautos po gausesnio kremo sluoksnio.
Rankų odai kenkia ir darbas be apsaugos: valymas su buitiniais chemikalais ar ilgas mirkymas vandenyje. Tokiais atvejais verta mūvėti pirštines, o žiemą rankas saugoti nuo šalčio dar prieš išeinant į lauką.
Ne mažiau svarbi ir apsauga nuo saulės, nes rankų viršus kasdien gauna ultravioletinių spindulių dozę vaikštant, dirbant lauke ar vairuojant. Ilgainiui tai siejama su pigmentinėmis dėmėmis, stangrumo mažėjimu ir raukšlių gilėjimu, todėl saulėtomis dienomis praverčia kremas su aukštu SPF, atnaujinamas po plovimo.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Nuolatinis sausumas ne visuomet reiškia tik amžiaus nulemtus pokyčius. Jei oda trūkinėja iki kraujo, smarkiai niežti, degina, intensyviai pleiskanoja ar atsiranda negyjančių pažeidimų, vertėtų kreiptis į gydytoją ar dermatologą.
Tokie simptomai gali būti susiję su kontaktiniu dermatitu, alerginėmis reakcijomis ar kitomis odos ligomis, kai vien tik kremas situacijos neišsprendžia. Laiku parinktas gydymas ir kasdienės priežiūros korekcijos dažnai padeda greitai sumažinti diskomfortą.
Leave a Reply