Tyrimas prie Taivano: jūrinė vėjo jėgainė „Formosa“ per 8 metus pakeitė jūros dugno gyvybę

Prie Taivano jūrinės vėjo jėgainės atramų mokslininkai užfiksavo 86 naujas rūšis, kurių aplinkinėse vietovėse nerasta.

Jūros dugnas kai kuriose Taivano pakrantės vietose ilgą laiką buvo gana vienodas: smėlis, mažai slėptuvių ir nedaug kieto paviršiaus, prie kurio galėtų prisitvirtinti organizmai. Situacija pasikeitė atsiradus jūrinei vėjo jėgainei „Formosa“, kurios plieninės atramos tapo naujais vertikaliais „skardžiais“ atviroje smėlingoje aplinkoje.

Mokslininkų stebėjimai, pradėti 2017 metais, parodė, kad kolonizacija įvyko greitai. Pirmiausia prie konstrukcijų prisitvirtino bestuburiai, tokie kaip kempinės, koralai ir įvairūs vėžiagyviai, o vėliau susiformavo daugiasluoksnė bendrija, kuri ėmė kurti maisto grandinę praktiškai nuo nulio.

Filtrojantys organizmai, pavyzdžiui, midijos ir smulkūs vėžiagyviai, dengia metalą ir valo vandenį, o juos maitindamosi lanko jūrinės žvaigždės bei sraigės. Šis suaktyvėjęs gyvybės „kvapas“ pritraukė ir žuvis, o kartu atsirado sąlygos plėšrūnams bei komerciškai vertingoms rūšims ieškoti maisto ir neršti.

Per aštuonerius metus tyrėjai registravo 86 rūšis, kurių anksčiau šioje vietoje nefiksuota, ir pabrėžė, kad vėjo jėgainės atramos veikia kaip dirbtinis rifas. Vertinant ekosistemos rodiklius, 2025 metais surinkti duomenys leido palyginti turbinų atramas su netoliese įrengtais dirbtiniais rifais, sukurtais specialiai gamtosauginiams tikslams.

Palyginimas parodė, kad rūšinė sudėtis tarp skirtingų objektų gali skirtis, tačiau pagrindiniai ekologiniai parametrai, tokie kaip rūšių gausa, įvairovė ir mitybinė struktūra, iš esmės buvo panašūs. Tokie rezultatai atitinka ir kitose pasaulio vietose fiksuotą reiškinį, kai jūrinės energetikos konstrukcijos netikėtai tampa biologinės įvairovės traukos taškais.

„Mums buvo svarbu stebėti tuos pačius pagrindus metai iš metų, kad matytume ne vien momentinį vaizdą, o ilgalaikę ekosistemos kaitą“, – sakė tyrime dalyvavę jūrų mokslininkai.

Vis dėlto diskusijos nesibaigia: dalis ekologų kelia klausimą, ar tokios struktūros kuria naujas žuvų populiacijas, ar tiesiog „pervilioja“ žuvis iš kitų teritorijų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad „Formosa“ atveju dalis rūšių nebuvo užfiksuota netoliese, o tai leidžia įtarti, jog poveikis gali būti platesnis nei vien persiskirstymas.

Šis atvejis svarbus ir dėl platesnio konteksto: jūrinė vėjo energetika sparčiai plečiasi, o kartu didėja poreikis aiškiai suprasti jos poveikį gamtai. Tyrimų kryptis vis dažniau siekia ne tik įvertinti rizikas, bet ir rasti būdus, kaip klimato kaitos mažinimo sprendimus suderinti su biologinės įvairovės apsauga.