Rugpjūtį daugelis daržininkų nusivilia: pomidorų krūmai vešlūs, lapų daug, tačiau žiedų mažai, o vaisiai mezgasi vangiai. Dažniausia priežastis – per daug azoto, ypač jei naudojamos azoto gausios srutos, vištų mėšlas ar dažnas tręšimas universaliomis trąšomis.
Šiuo metu pomidorams svarbiausia nebe lapija, o vaisių mezgimas ir nokimas, todėl mityba turi keistis. Praktikoje tai reiškia, kad azoto kiekį verta mažinti, o dėmesį perkelti į kalį, fosforą ir kalcį, taip pat į tolygią drėgmę, nes nuo jos priklauso, kaip šaknys pasisavina maisto medžiagas.
Kada ir kaip dažnai tręšti?
Tręšimo dažnis priklauso nuo to, kur auginami pomidorai. Derlingoje dirvoje, pagerintoje kompostu, papildomo tręšimo gali reikėti rečiau, o vazonuose ir šiltnamyje maisto medžiagos išnaudojamos greičiau, todėl ten dažniau prireikia reguliaraus papildymo.
Skystos trąšos paprastai naudojamos kas 10–14 dienų, tačiau rugpjūtį verta pradėti nuo mažesnės normos ir stebėti reakciją. Jei lapai tamsiai žali, stiebai stori, o žiedų mažai, tręšimą azotu reikėtų stabdyti, nes toks vaizdas dažnai rodo būtent azoto perteklių.
Granuliuotos, lėto veikimo trąšos barstomos rečiau, tačiau su jomis lengva persistengti, ypač šiltnamyje, kur druskingumas kaupiasi greičiau. Jei ant žemės matyti balkšvas apnašas, lapų kraštai džiūsta arba augalas vysta net drėgnoje žemėje, tai gali būti pertręšimo ir druskingumo signalai.
Kokių medžiagų labiausiai reikia rugpjūtį?
Žiedų formavimui ir vaisių mezgimui svarbūs fosforas ir kalis, tačiau vien dideli skaičiai ant pakuotės dar negarantuoja geresnio derliaus. Per didelė koncentracija gali didinti dirvos druskingumą, o tai apsunkina vandens pasisavinimą ir mažina augalo atsparumą karščiui.
Rugpjūtį dažnai rekomenduojamos trąšos, kuriose azoto dalis mažesnė, o kalio – ryškiai didesnė, pavyzdžiui, NPK santykiai artimi 1:1:2 ar 1:1:3. Kalis siejamas su cukrų pernaša, vaisių augimu, spalvos formavimusi ir nokimu, todėl jo trūkumas dažnai atsispindi prastesne vaisių kokybe.
Kalcis reikalingas ne tik kaip maisto medžiaga, bet ir kaip prevencija nuo vadinamojo viršūninio puvinio, kai pomidoro apačioje atsiranda tamsi, įdubusi dėmė. Svarbu suprasti, kad problema ne visada reiškia kalcio stygių dirvoje – dažnai ją sukelia netolygi drėgmė, staigus perdžiovinimas ir gausus laistymas, taip pat per didelis druskingumas.
Dažniausios klaidos, dėl kurių derlius vėluoja
Viena tipinių klaidų – bandymas „gelbėti“ krūmus dar didesnėmis trąšų dozėmis, kai augalas jau rodo pertręšimo požymius. Tokiu atveju papildomos trąšos situacijos nepataiso, o tik didina druskingumą, dėl kurio šaknims dar sunkiau paimti vandenį.
Kita klaida – tręšti, kai augalas patiria stresą dėl karščio ar vėsumos. Esant ilgai apsiniaukusiems orams ar užsitęsus karščiams, pomidorai lėčiau auga ir prasčiau pasisavina maisto medžiagas, todėl tręšimą verta atidėti kelioms dienoms ir pirmiausia stabilizuoti laistymą.
Jei naudojamos namų gamybos priemonės, svarbu nepamiršti, kad jų sudėtis sunkiai prognozuojama. Pavyzdžiui, dilgėlių rauginys dažniausiai turi daugiau azoto ir labiau tinka ankstesnėms augimo stadijoms, o medžio pelenai kelia dirvos pH, todėl netinka dažnam naudojimui ir gali pabloginti kai kurių mikroelementų pasisavinimą.
Norint, kad rugpjūtį pomidorai pagaliau pradėtų derėti, svarbiausia yra saikas, nuoseklumas ir stebėjimas. Mažiau azoto, daugiau kalio ir stabilus laistymas dažnai duoda daugiau naudos nei dar viena stipri trąšų porcija, ypač šiltnamyje ar auginant vazonuose.
Leave a Reply