Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad žmonijos kalbų įvairovė istorijoje pasiekė piką gerokai vėliau, nei manyta iki šiol, o vėliau ėmė sparčiai trauktis. Darbas, paskelbtas žurnale Science, kelia mintį, kad šiuolaikinės kalbos yra nedidelės dalies kadaise egzistavusių kalbų palikimas.
Tyrėjai kalba apie vadinamąjį kalbinį butelio kaklelį, kai didelė dalis kalbų tiesiog neišliko. Pasak mokslininkų, šiandien vartojamos kalbos atspindi kelias didesnes šakas, kurios praeityje „išgyveno“ didelius socialinius ir politinius lūžius.
Norėdami įvertinti ankstyvąją situaciją, autoriai analizavo 171 šiandien gyvenančią medžiotojų ir rinkėjų bendruomenę ir pagal šiuos duomenis modeliuodami bandė atkurti, kiek kalbų galėjo būti vartojama po paskutinio ledynmečio. Skaičiuojama, kad maždaug prieš 12 000 metų, kai pasaulio gyventojų skaičius dar nesiekė 7 milijonų, galėjo būti apie 4 500–6 200 kalbų.
Kalbų aukso amžius ir staigus lūžis
Tyrimas teigia, kad kalbų įvairovė ilgą laiką augo kartu su žmonių skaičiumi ir bendruomenių atsiskyrimu. Mokslininkų vertinimu, maždaug prieš 3 000–1 000 metų pasaulyje galėjo būti vartojama net dešimtys tūkstančių kalbų, o šį laikotarpį jie vadina kalbų įvairovės aukso amžiumi.
Vis dėlto, kaip rodo modeliai, vėliau prasidėjo greitas ir daugeliu atvejų negrįžtamas mažėjimas. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad maždaug prieš 2 000 metų kalbų skaičius ėmė kristi itin sparčiai.
„Labiausiai nustebino tai, kad didžiausias kalbų įvairovės lygis galėjo būti ne tolimajame paleolite, o laikotarpiu, kai augo valstybės ir formavosi pirmosios imperijos“, – sakė viena tyrimo autorių Claire Bowern.
Imperijos, kolonializmas ir spaudimas rinktis dominuojančias kalbas
Tyrėjai pagrindine mažėjimo priežastimi įvardija daugiatautių valstybių ir didžiųjų imperijų plėtrą. Stiprėjant politinėms struktūroms, mažesnės bendruomenės buvo įtraukiamos į didesnius darinius, o jų kasdienybėje vis dažniau įsitvirtindavo administracinės ar prekybinės kalbos.
Šiandien pasaulyje, skirtingais vertinimais, vartojama apie 7 500 kalbų, tačiau didelė jų dalis yra nykstančios. Endangered Languages Project duomenimis, maždaug 3 300 šiuo metu vartojamų kalbų yra rimtai pavojuje, o 437 laikomos kritiškai nykstančiomis.
Mokslininkai pabrėžia, kad per pastaruosius 50 metų visiškai išnyko daugiau nei 400 kalbų, o kolonializmas išlieka vienu svarbiausių veiksnių. Kartu prisidėjo teisiniai draudimai, prievarta ir priverstinė asimiliacija, o ekonominis spaudimas dažnai stūmė bendruomenes pereiti prie dominuojančių kalbų, tokių kaip anglų ar ispanų.
Tyrimas taip pat primena, kad nors kalbų nykimo tempas šiandien kelia nerimą, praeityje kalbos kai kuriais laikotarpiais galėjo išnykti dar greičiau. Tai, anot autorių, reiškia, kad kalbų išlikimui svarbūs ne vien demografiniai procesai, bet ir politinės galios, švietimo sistemos, migracija bei technologijų skatinamas bendravimo suvienodėjimas.
Kalbininkai pažymi, kad dalies kalbų likimą dar galima pakeisti: padeda vietinės švietimo programos, kalbos perdavimas šeimoje, bendruomenių medijos ir skaitmeniniai įrankiai. Vis dėlto be ilgalaikių sprendimų, įskaitant valstybės paramą ir realų kalbos vartojimą kasdienėse srityse, vien simbolinis pripažinimas dažniausiai nebūna pakankamas.
Leave a Reply