Saldžių ir stambių burokėlių derlius priklauso ne tik nuo veislės ar laistymo režimo. Daržininkai kartais pasitelkia paprastą priemonę – silpną valgomosios druskos tirpalą, kuris, tinkamai panaudotas, gali daryti įtaką šaknų skoniui.
Idėja remiasi tuo, kad natris ir chloras yra augalams reikalingi mikroelementai, tačiau jų reikia labai mažai. Kai kuriais atvejais itin silpnas tirpalas gali pakeisti maistinių medžiagų pasisavinimą ir netiesiogiai prisidėti prie ryškesnio burokėlių skonio.
Sūrus vanduo: nauda ir ribos
Šio metodo šalininkai teigia, kad lengvas dirvos pasūdymas gali paskatinti burokėlius sukaupti daugiau cukrų, todėl šaknys tampa saldesnės. Taip pat pastebima, kad kai kurie daržo kenkėjai vengia vietų, kur dirva būna lengvai pasūdyta.
Vis dėlto druska nėra trąša ir negali pakeisti subalansuoto tręšimo, komposto ar dirvos gerinimo. Tai tik papildomas, retai naudojamas sprendimas, o ne universali priemonė nuo visų problemų darže.
Kodėl su druska lengva persistengti
Pagrindinė rizika – per didelis dirvos druskingumas. Perteklinė druska gali slopinti naudingų dirvožemio mikroorganizmų veiklą, bloginti dirvos struktūrą ir trukdyti šaknims pasisavinti vandenį bei maisto medžiagas.
Ilgainiui tai gali pasireikšti lėtesniu augimu, lapų silpnėjimu ar prastesniu derliumi, ypač lengvesnėse, smėlingose dirvose ir per sausras. Todėl toks laistymas turi būti labai saikingas ir taikomas tik kaip išimtis.
Kaip paruošti tirpalą ir kada naudoti
Dažniausiai rekomenduojamas proporcijas sudaro vienas valgomasis šaukštas druskos 10 litrų vandens kibirui. Pirmiausia druską verta ištirpinti nedideliame vandens kiekyje, gerai išmaišyti, o tada supilti į kibirą ir papildyti vandeniu iki pilno tūrio.
Laistoma prie pat žemės, stengiantis nepilti ant lapų. Procedūrą patariama atlikti tik 2 ar 3 kartus per sezoną, darant pertraukas, o jei dirva jau tręšta mineralinėmis trąšomis ar pastebimi augalų streso požymiai, geriau šio metodo atsisakyti.
Leave a Reply