Dirbtinis intelektas sparčiai atpigino ir supaprastino kibernetinius nusikaltimus: šiandien sukčiams užtenka kelių sekundžių garso įrašo ar vienos nuotraukos, kad sukurtų įtikinamą klastotę. Didžiausią riziką kelia vadinamieji deepfake įrašai ir balso klonavimas, kurie vis dažniau naudojami apgauti šeimas, darbuotojus ir įmones.
JAV institucijų duomenys rodo, kad vien per pastaruosius metus su DI siejami finansiniai nusikaltimai atnešė šimtus milijonų eurų nuostolių, o reikšminga dalis jų susijusi su investiciniais ir mokėjimų sukčiavimais. Ekspertai pabrėžia, kad žala kyla ne tik dėl technologijų, bet ir dėl to, kaip greitai jos pritaikomos socialinei inžinerijai.
Kaip veikia balso klonavimas
Balso klonavimui gali pakakti maždaug 3 sekundžių garso, kad būtų sugeneruotas panašus tembras ir kalbėjimo maniera. Tokie skambučiai dažnai kuriami skubos ir emocijų principu: prašoma skubiai pervesti pinigus, atsiųsti kodą ar patvirtinti mokėjimą, apsimetant artimuoju ar vadovu.
Saugumo specialistai rekomenduoja su šeima ar komanda susitarti dėl paprasto slaptažodžio ar kontrolinio klausimo, kurio sukčius nežinotų. Jei skambutis kelia įtarimų, patariama nedelsiant padėti ragelį ir perskambinti oficialiu, iš anksto žinomu numeriu, o ne tuo, iš kurio buvo skambinta.
Deepfake vaizdas ir nuotoliniai susitikimai
DI leidžia realiu laiku keisti veidą ir balsą vaizdo skambučių metu, todėl apgaulė gali atrodyti įtikinama net per „Zoom“ ar „Teams“. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad klastotės dažnai išsiduoda staigiais judesiais, prastu lūpų ir garso sinchronu, neryškiais kraštais aplink veidą ar trumpais „mirksniais“, kai filtras nesuspėja prisitaikyti.
Praktinis patarimas pokalbio metu paprastas: paprašykite žmogaus pasisukti, atsistoti, priartėti prie kameros ar trumpai uždengti veidą ranka ir atitraukti. Jei vaizdas elgiasi nenatūraliai, verta nutraukti kontaktą ir patikrinti tapatybę kitu kanalu, pavyzdžiui, per įmonės telefonų knygą.
Slaptažodžiai ir paskyrų apsauga
DI įrankiai taip pat padeda greičiau spėti slaptažodžius, ypač kai jie kuriami pagal nuspėjamus šablonus, remiantis nutekėjusiais duomenimis ar vieša informacija apie žmogų. Dėl to specialistai siūlo rinktis ilgas slaptafrazes, o ne trumpus slaptažodžius su privalomomis simbolių kombinacijomis.
Kasdienėje apsaugoje svarbiausia naudoti slaptažodžių tvarkykles, dviejų veiksnių autentifikavimą ir, kur įmanoma, prisijungimą raktiniais prieigos būdais. Taip pat verta reguliariai peržiūrėti, kokios programos turi prieigą prie pašto, kontaktų ar failų, ir atjungti nereikalingas, ypač „Google“, „Microsoft“ ar „Meta“ paskyrose.
Dar viena auganti grėsmė yra netikros CAPTCHA patikros, kurios vietoj paprasto patvirtinimo ragina įvesti komandą ar atsisiųsti failą. Tokiais atvejais saugiausia yra neužbaigti veiksmų, uždaryti puslapį ir patikrinti, ar neprisijungėte prie suklastotos svetainės, o jei įtarimai rimti, pakeisti slaptažodį ir patikrinti prisijungimų istoriją.
„Jei kyla nors menkiausia abejonė, saugiausias veiksmas yra padėti ragelį ir patiems perskambinti patikrintu numeriu“, – pabrėžia kibernetinio saugumo ekspertai.
Leave a Reply