Erdvė po abrikosu sode dažnai lieka tuščia, nors ją galima išnaudoti protingai. Po medžiu tinka augalai, kurie pakelia dalinį pavėsį ir konkurenciją dėl drėgmės, o kartu gali sumažinti kai kurių kenkėjų aktyvumą. Viena paprasčiausių krypčių – rinktis stiprų aromatą skleidžiančius augalus.
Praktikoje dažniausiai minimi česnakai, mėtos ir melisos, nes jų eteriniai aliejai skleidžia ryškų kvapą. Toks kvapas gali trukdyti daliai vabzdžių orientuotis ir greičiau rasti augalą šeimininką, ypač kai kenkėjų spaudimas nedidelis. Svarbu suprasti, kad tai nėra absoliuti apsauga, o labiau papildoma priemonė šalia kitų sodo priežiūros sprendimų.
Česnakai po abrikosu
Česnakai patogūs tuo, kad jiems nereikia daug vietos, todėl lengva įkomponuoti aplink medį. Jie geriausiai auga saulėtesnėse vietose, tačiau po retesne laja gali pavykti ir dalinis pavėsis, jei dirva nėra nuolat šlapia. Sodinant verta palikti tarpą nuo kamieno, kad nebūtų pažeistos šaknys ir patogiau mulčiuoti.
Stiprus česnakų kvapas dažnai siejamas su mažesniu kai kurių kenkėjų aktyvumu šalia vaismedžių. Vis dėlto keli pasodinti česnakai nepakeis stebėsenos, genėjimo, sanitarinės tvarkos ir kitų priemonių, jei kenkėjai jau įsisiautėjo. Geriausią efektą paprastai duoda bendras, nuoseklus sodo tvarkymas.
Mėta ir melisa: kvapas ir pavėsis
Mėta ir melisa vertinamos dėl lapuose esančių eterinių aliejų: vos paliestos jos greitai paskleidžia aromatą. Tokie augalai gali „užmaskuoti“ abrikoso kvapus ir apsunkinti daliai vabzdžių paiešką, ypač šiltesniu metų laiku, kai kvapai sklinda intensyviau. Be to, jos dažnai neblogai jaučiasi lengvame pusšešėlyje.
Po vyresniu abrikosu tai ypač aktualu, nes tankesnė laja dalį dienos sumažina tiesioginę saulę. Vis dėlto su mėta būtina elgtis atsargiai: ji linkusi agresyviai plėstis ir per sezoną užimti vis didesnį plotą. Jei norite ją laikyti tvarkingai, plitimą teks riboti ir reguliariai retinti.
Ką dar svarbu žinoti
Renkantis augalus po vaismedžiu verta įvertinti dirvos drėgmę ir šaknų konkurenciją. Abrikosai nemėgsta užmirkimo, todėl laistymą ir mulčią reikėtų derinti taip, kad prie kamieno nesikauptų per daug drėgmės. Jei po medžiu dirva labai sausa, dalis žolelių gali skursti, todėl pravers organinis mulčias ir saikingas laistymas.
Jeigu sode kasmet pasikartoja rimti kenkėjų ar ligų protrūkiai, vien kvapnių augalų nepakaks. Tokiu atveju reikalinga reguliari apžiūra, pažeistų dalių šalinimas, higiena po medžiu ir, jei būtina, su specialistais suderintos apsaugos priemonės. Aromatingi augalai gali būti naudinga detalė, bet ne vienintelis sprendimas.
Leave a Reply