Sezono slyvos virtuvėje dažnai tampa greitu desertu ar sočiais pusryčiais, o vienas populiariausių pasirinkimų – purūs blyneliai. Kad tešla būtų lengva ir pakiltų, dažnai pasirenkamas kefyras: jo rūgštis padeda suaktyvinti kildinimą, o rezultatas – minkštas, ne sausas vidus.
Svarbiausia taisyklė maišant tešlą – nepersistengti. Pakanka ingredientus sumaišyti iki vientisos masės, kad neliktų sausų miltų, tačiau ilgas plakimas gali „užtempti“ glitimą ir blyneliai išeis kietesni, mažiau purūs.
Slyvas verta pjaustyti nedideliais gabaliukais, kad jos tolygiai pasiskirstytų ir tešla geriau iškeptų. Per minkšti, labai sultingi vaisiai gali praskystinti masę, todėl geriausiai tinka prinokusios, bet dar tvirtos slyvos be pažeidimų.
Kefyro ir sodos reakcija
Pūrumą dažnai lemia kefyro ir sodos derinys: rūgštus kefyras reaguoja su soda ir išskiria dujas, kurios kepant suformuoja mažus oro burbuliukus. Papildomai naudojami ir kepimo milteliai, o abu kildikliai kartu suteikia stabilesnį rezultatą, ypač jei tešla nėra ilgai brandinama.
Praverčia ir paprastas įprotis ingredientus iš šaldytuvo išimti iš anksto. Kambario temperatūros kefyras ir kiaušiniai lengviau susijungia į vientisą masę, o tešla būna tolygesnė, todėl blyneliai kepa vienodžiau.
Kepimo temperatūra – kritinis momentas
Keptuvės nereikėtų perkaitinti: ant per stiprios kaitros blynelių išorė greitai paruduoja, o vidus nespėja iškepti. Vidutinė kaitra padeda pasiekti aukso spalvą ir išlaikyti purų, gerai iškepusį centrą.
Tešla turėtų būti tirštesnė nei lietinių, bet vis dar lengvai kabinama šaukštu. Jei ji atrodo per skysta, įmaišoma šiek tiek miltų, tačiau geriau tai daryti po truputį, kad blyneliai neišeitų sunkūs.
Su kuo patiekti ir kuo keisti slyvas
Tokie blyneliai tinka su natūraliu jogurtu, medumi ar vaniliniu varškės kremu, nes rūgštelė iš slyvų gerai subalansuoja saldumą. Ne sezono metu slyvas galima pakeisti obuoliais, kriaušėmis ar abrikosais, tik verta rinktis vaisius, kurie nėra per vandeningi.
Leave a Reply