Rugsėjis sode nėra tik vasaros pabaiga – tai vienas palankiausių laikotarpių sodinimui ir sėjai, nes dirva dar šilta, o oro temperatūra jau nebekelia tokio streso augalams kaip kaitra. Dėl dažnesnių kritulių ir mažesnio garavimo augalai paprastai lengviau prigyja, tačiau svarbu stebėti orų prognozes ir nepalikti naujai pasodintų augalų be drėgmės per sausras.
Praktika rodo, kad daugiametes gėles geriausia sodinti nuo rugsėjo pradžios iki spalio pirmos pusės, kad šaknys spėtų įsitvirtinti iki dirvai pradedant vėsti. Vėlyvesnis sodinimas galimas tik esant stabiliai šiltesniems orams, tačiau rizika didėja: staigus atšalimas ar įšalanti žemė gali sutrikdyti įsišaknijimą.
Kaip paruošti dirvą ir sodinukus
Prieš sodinimą verta skirti laiko vietos parinkimui: atsižvelkite į saulės kiekį, dirvos drenažą ir augalo poreikius. Dirvą pravartu supurenti ir permaišyti su kompostu, o tikslas paprastas – sudaryti sąlygas šaknims greitai pradėti augti, bet nepertręšti.
Jei sodinate daugiametes gėles su šaknų gumulu, jį naudinga prieš sodinimą pamirkyti vandenyje apie 30 minučių, kad šaknys gautų drėgmės startui. Pasodinus rudenį paprastai nerekomenduojama papildomai tręšti azotinėmis trąšomis, nes tai skatina naują, šalnoms jautrų augimą – saugiau maitinimą atidėti pavasariui.
Kokias gėles ir svogūnines sodinti
Rugsėjį dažniausiai sodinami svogūniniai augalai, kurie pavasarį tampa vienais pirmųjų sodo akcentų. Tarp populiariausių – tulpės, narcizai, hiacintai, krokai, taip pat dekoratyviniai česnakai ir kai kurios lelijos.
Renkantis svogūnėlius svarbiausia jų kokybė: jie turi būti tvirti, sveiki, be pelėsio, dėmių ar mechaninių pažeidimų. Patyrę sodininkai pataria vengti pernelyg lengvų, išdžiūvusių svogūnėlių, nes tai dažnai signalizuoja apie prastą būklę ir silpnesnį žydėjimą.
Kokias daržoves dar verta sėti
Pirmoji rugsėjo pusė dar tinkama greitai augančioms daržovėms, kurios spėja subręsti iki ryškesnių šalnų. Dažniausiai sėjami ridikėliai, rukola, pekininiai kopūstai, taip pat vėlyvesnės salotų veislės, kurios kai kuriais atvejais gali peržiemoti ir anksti atsinaujinti pavasarį.
Rugsėjį taip pat sėjama sėjamoji rozetė, dar vadinama avinžirniuota salota, ir špinatai, kuriuos dalis sodininkų palieka derliui rudenį, o dalis – ankstyvam pavasariui. Realus rezultatas labai priklauso nuo konkretaus sezono: šiltesniais rudenimis vegetacija užsitęsia, o vėsesniais – sėją geriau paankstinti.
Kaip apsaugoti nuo kenkėjų ir šalčio
Šiltesnį rudenį dirvoje gali išlikti aktyvūs kenkėjai, pavyzdžiui, spragšių lervos ar grambuolių lervos, todėl naujai pasodintus augalus verta periodiškai apžiūrėti. Svarbu laikytis saiko su priemonėmis ir rinktis sprendimus pagal situaciją, nes ne visada problema išryškėja iš karto.
Artėjant šalčiams svarbiausia apsauga – mulčiavimas, kuris stabilizuoja dirvos temperatūrą ir saugo šaknis. Dažniausiai naudojamas kompostas, žievė, šiaudai ar sausi lapai, o mulčio sluoksnis įprastai siekia apie 5–10 centimetrų, tačiau jautresniems augalams prireikia ir papildomo pridengimo.
Leave a Reply