Poznanės sriuba vadinama žuvimis, bet žuvies nė kvapo: atskleistas senas „aklų žuvų“ receptas

Poznanėje iki šiol gyva sena bulvių sriubos tradicija, kurią vietiniai vadina „aklomis žuvimis“. Pavadinimas skamba klaidinančiai, nes sriuboje nerasite nė gabalėlio žuvies, tačiau receptas laikomas vienu iš regiono klasikos pavyzdžių.

Šis patiekalas siejamas su paprasta, sotiems pietums skirta virtuve, kai maistas buvo gaminamas iš to, ką pavykdavo rasti namuose. Etnografiniuose aprašymuose minimos panašios bulvių sriubos, paplitusios Didžiosios Lenkijos regione dar gerokai iki to laiko, kai receptai pradėti sistemingai fiksuoti leidiniuose.

Iš kur atsirado keistas pavadinimas?

Paaiškinimas slypi pasninko tradicijoje ir senoje virtuvės logikoje. Pasninkinėje versijoje sriuba verdama be mėsos, todėl jos paviršiuje nebūdavo riebių „akučių“, kurios dažnai atsiranda nuo lašinių ar rūkytos mėsos.

Dėl to ji buvo vadinama „akla“, o metafora persikėlė į žuvies įvaizdį. Paprasčiau tariant, „aklos žuvys“ reiškė ne ingredientą, o sriubos pobūdį: liesą, paprastą ir skirtą sočiai pamaitinti.

Kas sudaro sriubos pagrindą?

Pagrindinis vaidmuo tenka bulvėms, o skonį papildo daržovės ir prieskoniai: morkos, petražolės šaknis, salieras, poras, svogūnas, lauro lapai, kvapieji pipirai. Pabaigoje sriuba sutirštinama sviesto ir kvietinių miltų užtrauktuku, kuris suteikia švelnią tekstūrą.

Nors dažnai pabrėžiama pasninkinė kilmė, šiandien kai kuriuose namuose į puodą įdedama lašinių ar rūkytos mėsos gabalėlių. Tačiau net ir tuomet dominuoja bulvės bei daržovės, o patiekalo esmė išlieka tokia pati.

Kaip paruošti „aklas žuvis“ namuose?

Puode išvirkite kubeliais pjaustytas bulves ir smulkintas daržoves vandenyje su lauro lapais bei kvapiaisiais pipirais, kol viskas suminkštės. Tuomet atskirai paruoškite šviesų užtrauktuką iš sviesto ir kvietinių miltų, įmaišykite kelis šaukštus karšto nuoviro ir supilkite atgal į puodą.

Galiausiai pagardinkite mairūnu, druska ir pipirais, dar kelias minutes pavirkite ir patiekite su smulkintomis petražolėmis. Tradiciškai ši sriuba valgoma su šviežia duona, nes ji skirta būti paprasta, bet soti.