Lenkijoje pristatomas naujas dirbtinio intelekto sprendimas, skirtas medicinai, pirmiausia onkologijai. Projekto idėja – sukurti sistemą, kuri vienu metu apdorotų skirtingus paciento duomenis ir padėtų gydytojams greičiau priimti sprendimus, nekeičiant atsakomybės principo: galutinį žodį visada taria medikas.
Skirtingai nei siauri įrankiai, dirbantys tik su vienos rūšies informacija, planuojamas modelis būtų daugialypis. Jis turėtų „skaityti“ tekstinę dokumentaciją, vertinti laboratorinių tyrimų rezultatus, analizuoti diagnostinius vaizdus ir įtraukti paciento gydymo istoriją, kad susidarytų vientisas klinikinis vaizdas.
Didelis dėmesys skiriamas kalbai ir vietiniams standartams. Kūrėjai akcentuoja, kad sistema projektuojama taip, jog tiksliai suprastų lenkišką klinikinę terminiją ir dokumentacijos struktūrą, nes praktikoje būtent tai dažnai riboja įdiegtų sprendimų pritaikomumą ligoninėse.
Pirmasis taikinys – plaučių vėžys
Pirmuoju bandomuoju lauku įvardijama plaučių vėžio diagnostika. Šioje srityje laikas yra kritinis: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau lieka gydymo galimybių, o delsimas gali lemti, kad pacientas į sistemą patenka per vėlai.
Projekto pristatymo metu Seime pabrėžta, kad vien geresnis diagnostikos kelio stebėjimas kai kuriuose centruose jau leido dažniau aptikti ligą ankstesnėse stadijose. DI čia matomas kaip būdas šį principą pritaikyti plačiau ir nuosekliau, ypač ten, kur pacientų srautai dideli.
Numatoma, kad sistema greitai peržvelgtų paciento dokumentus ir automatiškai fiksuotų situacijas, kai diagnostika nepagrįstai užsitęsia. Tikslas – kuo labiau sutrumpinti laiką nuo įtarimo dėl onkologinės ligos iki pirmojo paskirto gydymo.
Mažiau biurokratijos, daugiau laiko pacientui
Viena aiškiausių problemų, kurią siekiama spręsti, yra administracinė našta. Šiuolaikinėje sveikatos sistemoje gydytojai daug laiko praleidžia informacinėse sistemose: ieško tyrimų, lygina ankstesnius rezultatus ir naršo didelės apimties ligos istorijas.
DI būtų naudojamas kaip išmanus asistentas, padedantis sutvarkyti informaciją ir pateikti ją gydytojui suprantamu, klinikinei praktikai patogiu būdu. Taip medikai galėtų daugiau laiko skirti konsultacijai, paaiškinimams ir individualiam paciento situacijos įvertinimui.
„DI turi padėti ir pasiūlyti, bet sprendimą priima gydytojas, o atsakomybė lieka jo rankose“, – sakė projekto atstovai.
Duomenų apsauga ir federacinis mokymas
Didžiausia jautri tema tokiose iniciatyvose – medicininių duomenų saugumas. Projekte kaip viena pagrindinių krypčių įvardijamas federacinis mokymas, kai modelis mokosi ne perkeliant pacientų duomenis į vieną centrinę bazę, o apmokant sistemą vietoje, konkrečių ligoninių aplinkoje.
Tokiu principu ligoninės išlaiko kontrolę: paciento informacija lieka jų sistemose, o modelis „išsineša“ tik apibendrintas statistines įžvalgas ir dėsningumus. Praktikoje tai turėtų sumažinti masinio duomenų nutekėjimo rizikas ir palengvinti atitiktį privatumo reikalavimams.
Vis dėlto sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių: duomenų kokybės, suderinamumo tarp skirtingų informacinių sistemų ir aiškių taisyklių, kaip DI rekomendacijos integruojamos į klinikinius procesus. Sveikatos sektoriuje tokie sprendimai vertinami ypač atsargiai, nes klaidų kaina gali būti labai didelė.
Leave a Reply