Tyrimų ir tarpininkavimo bendrovė K33 teigia, kad „Strategy“ pasirinkta bitkoinų pirkimo finansavimo schema per privilegijuotąsias akcijas STRC ilgainiui gali kainuoti pačios bendrovės turimus bitkoinus. Analitikų vertinimu, papildoma dividendų našta auga taip sparčiai, kad per santykinai trumpą laiką gali „suvalgyti“ dalį sukaupto rezervų pranašumo.
K33 skaičiavimu, jei „Strategy“ šiais metais būtų daugiausia vengusi STRC emisijų, spalio 12 dieną ji būtų turėjusi apie 843 303 bitkoinus. Faktinis bendrovės turimas kiekis tuo metu siekė apie 848 250 bitkoinų, tačiau K33 pabrėžia, kad skirtumas nėra esmė, nes lemiamas veiksnys yra nuolat didėjantys dividendiniai įsipareigojimai.
Analizę parengęs K33 tyrimų vadovas Vetle Lunde modeliuodamas alternatyvų scenarijų iš bendrovės struktūros „išėmė“ maždaug 6,9 mlrd. eurų, kuriuos „Strategy“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė per STRC. Tada jis darė prielaidą, kad dalis grynųjų, skirtų JAV dolerio rezervui, bei lėšos, panaudotos STRC supirkimui, būtų buvusios nukreiptos į bitkoinų pirkimus.
Esminis K33 argumentas yra tas, kad privilegijuotosios akcijos leidžia pritraukti kapitalą neplečiant paprastųjų akcijų skaičiaus, tačiau už tai reikia mokėti dividendus. K33 vertinimu, vien STRC apimties išaugimas prie metinių dividendų sąnaudų pridėjo apie 667 mln. eurų, o bendra privilegijuotųjų akcijų dividendų našta per metus pasiekė maždaug 1,44 mlrd. eurų.
Konvertuodama šias sąnaudas į bitkoinų ekvivalentą, K33 skaičiuoja, kad kasmetiniai papildomi mokėjimai prilygsta maždaug 8 740 bitkoinų vertei, jei vieno bitkoino kaina būtų apie 77 500 eurų. Tokiu tempu dividendų našta, K33 vertinimu, galėtų per maždaug septynis mėnesius panaikinti pranašumą, kurį sudaro skirtumas tarp faktinio ir alternatyviai paskaičiuoto bitkoinų kiekio.
K33 taip pat atkreipia dėmesį į „Strategy“ grynųjų pinigų rezervą, kuris teoriškai sumažina tikimybę, kad bendrovei tektų skubiai parduoti bitkoinus vien tam, kad padengtų dividendus. Vis dėlto analizėje keliamas klausimas, ar toks rezervas yra efektyvus, kai numatoma rezervų grąža yra mažesnė nei kupono kaina už STRC finansavimą.
„Ar privilegijuotųjų akcijų modelis buvo klaida? Manome, kad atsakymas į šį klausimą yra taip“, – sakė Vetle Lunde.
Pastarosiomis savaitėmis „Strategy“ aktyviai supirkinėjo STRC, o akcijos kaina priartėjo prie 100 eurų nominalo. Bendrovė taip pat yra pateikusi siūlymą kai kurioms privilegijuotosioms akcijoms pereiti prie kasdienių dividendų mokėjimų, tačiau tam vis dar reikalingas akcininkų pritarimas.
Rinkos kontekstas „Strategy“ atveju išlieka jautrus, nes bendrovės balanse sukauptas bitkoinų kiekis yra ne tik investicija, bet ir esminė strategijos dalis. K33 išvada yra aiški: kuo didesnė fiksuotų mokėjimų našta, tuo labiau didėja rizika, kad ilgainiui dalį bitkoinų gali tekti panaudoti įsipareigojimams vykdyti, net jei trumpuoju laikotarpiu sprendimas atrodė patogus.
Leave a Reply