Pasibaigus pomidorų sezonui, verta įvertinti dirvą, kurioje jie augo, ypač jei augalai sirgo ir ant lapų matėsi rudos ar juodos dėmės. Tokie požymiai dažnai rodo, kad darže galėjo plisti grybinės ar bakterinės ligos, o jų sukėlėjai gali išlikti augalų liekanose ir viršutiniame dirvos sluoksnyje. Laiku imantis priemonių rudenį, kitų metų derlių galima apsaugoti nuo pasikartojančių problemų.
Pirmas žingsnis yra kruopštus lysvės išvalymas, nes vien išrauti stiebus nepakanka. Ant žemės likę lapai, stiebų dalys ar supuvę vaisiai tampa vieta, kur išsilaiko ligų sukėlėjai ir dalis kenkėjų. Jei augalai akivaizdžiai sirgo, tokias liekanas saugiau pašalinti pagal vietos atliekų tvarkymo taisykles, o ne dėti į įprastą kompostą, kuriame dažnai nepasiekiama pakankama temperatūra patogenams sunaikinti.
Dirvos būklei pagerinti sodo praktikoje dažnai naudojami augaliniai tirpalai, pavyzdžiui, iš asiūklio ar česnako. Asiūklis vertinamas dėl didesnio silicio junginių kiekio, o česnakas dėl natūralių sieros junginių, todėl šios priemonės neretai pasirenkamos kaip pagalbinė dirvos ir augalų priežiūra. Vis dėlto jos neturėtų būti laikomos pilnu pakaitalu sėjomainai ir higienai, jei lysvėje buvo rimtų ligų židinių.
Poplonai po pomidorų
Praktinis būdas paruošti lysvę pavasariui yra pasėti poploną, kuris greitai sudygsta ir uždengia dirvą. Tam dažnai pasirenkamos garstyčios, nes jos sparčiai augina žaliąją masę, šaknimis purena dirvą, o įterptos į žemę papildo ją organine medžiaga. Svarbu suspėti pasėti pakankamai anksti, kad augalas spėtų paaugti iki šalnų.
Poplonai naudingi ir dėl to, kad mažina dirvos eroziją bei maisto medžiagų išplovimą rudenį ir žiemą. Be to, organinė masė ilgainiui gerina dirvos struktūrą, drėgmės režimą ir mikroorganizmų aktyvumą. Jei ruduo jau vėlyvas, poploną galima planuoti kitais metais arba rinktis sprendimus, kurie nereikalauja ilgo vegetacijos laiko.
Netręškite aklai
Pomidorai intensyviai naudoja maisto medžiagas, todėl po sezono dirvai dažnai reikia atstatyti derlingumą. Tam tinka subrendęs kompostas arba perpuvęs mėšlas, kuris tolygiai paskleidžiamas ir lengvai įmaišomas į viršutinį sluoksnį. Tai padeda sugrąžinti organinę medžiagą ir palaikyti dirvos gyvybingumą.
Vis dėlto tręšimas pats savaime neišsprendžia ligų rizikos, nes patogenai gali išlikti net ir pagerinus dirvos mitybą. Jei pomidorai smarkiai sirgo, saugiausia kitą sezoną jų neauginti toje pačioje vietoje ir laikytis sėjomainos, pasirenkant kitas daržovių šeimas. Toks sprendimas laikomas viena patikimiausių priemonių mažinant pasikartojančių dirvos ir augalų ligų tikimybę.
Leave a Reply