Stabilios monetos vis dažniau tampa pasaulinės skaitmeninių atsiskaitymų infrastruktūros dalimi: naujas „Coinbase“ ir „The Block“ tyrimas rodo, kad vidutiniškai per valandą jomis pervedama apie 400 mln. eurų vertės lėšų. Tyrėjai pabrėžia, kad didžioji dalis šio srauto vyksta tuomet, kai tradicinė JAV bankų sistema nedirba.
Tyrimas, pavadintas The Always-On Dollar, skaičiuoja vadinamąjį organinį pervedimų aktyvumą ir akcentuoja stabilias monetas kaip visą parą veikiančius dolerio skaitmeninius pakaitalus. Per 12 mėnesių iki liepos 31 dienos apie 73 proc. pervedimų įvyko ne JAV bankų darbo valandomis, o tai rodo realų poreikį atsiskaityti neatsižvelgiant į laiką ir savaitgalio režimą.
Kas verčia rinką rinktis stabilias monetas
Verslui svarbiausias argumentas yra greitesnis atsiskaitymas ir mažesnis poreikis iš anksto „užšaldyti“ apyvartines lėšas mokėjimų sąskaitose. Tyrime teigiama, kad spartesnis lėšų įskaitymas gali mažinti vėlavimus, o įmonėms palikti daugiau pinigų veiklai ar investicijoms, vietoje jų laikymo tarpiniuose mokėjimų etapuose.
„Verslui toks prieinamumas gali padaryti apyvartines lėšas produktyvesnes: greitesnis atsiskaitymas mažina delsą ir poreikį iš anksto finansuoti mokėjimų sąskaitas“, – teigiama tyrime.
Mažmeninėje rinkoje ryškiausias pranašumas siejamas su tarptautiniais pervedimais ir mokesčiais. Tyrime pateikiamas pavyzdys, kad 200 eurų perlaidos siuntimas USDC stabilia moneta tinkle „Base“ gali būti apie 86 proc. pigesnis nei per tradicinius kanalus, o tai ypač aktualu migrantų darbuotojams ir šeimoms, gaunančioms paramą iš užsienyje dirbančių artimųjų.
Augimo tempas ir prognozės iki 2027 metų
Ataskaitoje teigiama, kad stabilios monetos pagal koreguotą sandorių apimtį smarkiai paaugo nuo 2023 metų pradžios: apimtis, tyrėjų skaičiavimu, išaugo keturis kartus ir 2026 metų trečiąjį ketvirtį pasiekė 891 mlrd. eurų. Jei dabartinis augimo tempas išliks, iki 2027 metų pabaigos ketvirčio koreguota pervedimų apimtis gali priartėti prie 1,5 trln. eurų.
Tyrime taip pat keliama hipotezė apie platesnį makroekonominį efektą: jei net 80 proc. tarptautinių sandorių būtų perkelti į stabilios monetos pagrindu veikiančią infrastruktūrą, tai galėtų papildomai prisidėti prie pasaulinio metinio bendrojo vidaus produkto augimo maždaug 155 mlrd. eurų. Autoriai pabrėžia, kad tai yra modeliuojamas scenarijus, kurio realizacija priklausytų nuo reguliavimo, integracijų ir vartotojų įpročių.
Vartotojų mastas, bankų bandymai ir DI kryptis
Skaičiuojama, kad stabilias monetas laiko 293 mln. unikalių blokų grandinės adresų, nors adresas nebūtinai atitinka vieną realų žmogų ar organizaciją. Vis dėlto rodiklis naudojamas iliustruoti mastą ir tai, kad kriptovaliutų infrastruktūra kai kuriais aspektais jau prilygsta didelėms tradicinėms finansų ekosistemoms.
Wall Street taip pat nelieka nuošalyje: tyrime teigiama, kad septyni iš dešimties didžiausių JAV bankų jau bandė stabilias monetas arba tokenizuotus indėlius atsiskaitymams, o likusieji trys signalizuoja ketinimą žengti tuo pačiu keliu. Tokie bandymai dažniausiai vertinami kaip pasirengimas greitesniam tarpbankiniam atsiskaitymui ir geresnei sąveikai su skaitmeninių aktyvų rinka.
Atskirai tyrime pažymima ir potenciali nauja paklausos kryptis: stabilios monetos gali tapti patogia mokėjimų infrastruktūra DI agentams, kai reikalingi smulkūs, vienkartiniai, automatiniai atsiskaitymai už paslaugas, duomenis ar skaičiavimo resursus. Idėja paprasta: visą parą veikiantys, greitai atsiskaitantys skaitmeniniai pinigai geriau dera su automatizuotomis sistemomis nei tradiciniai, lėtesni mokėjimo kanalai.
Leave a Reply