Rudenį tvarkant sodą susidaro daug organinių atliekų, tačiau ne viskas tinka kompostui. Į komposto krūvą patekus netinkamoms liekanoms, galima sunaikinti naudingus mikroorganizmus, privilioti kenkėjus arba pernešti ligas į visą sklypą.
Dažniausia klaida yra kompostuoti sergančių augalų lapus ir stiebus. Jei augalai buvo pažeisti grybinėmis ligomis ar kenkėjų, jų sporos ir lervos buitiniame komposte dažnai išlieka gyvybingos, o vėliau su kompostu patenka į lysves.
Toks kompostas tampa tarsi ligų pernešėju: tręšiant juo dirvą, infekcijos gali persikelti ant naujų sodinukų ir derliaus. Sergančias augalų liekanas saugiau tvarkyti atskirai pagal savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles arba pristatyti į didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų priėmimo vietas.
Nors dauguma sveikų nukritusių lapų kompostui tinka, su kai kuriais verta elgtis atsargiau. Pavyzdžiui, graikinio riešutmedžio lapuose yra juglonas, kuris slopina dalies augalų augimą, todėl dideli jų kiekiai gali pabloginti komposto kokybę.
Kompostavimą apsunkina ir lėtai yrantys lapai, pavyzdžiui, ąžuolo ar buko, nes juose gausu taninų. Tokia žaliava gali irti kelerius metus, todėl komposto krūva ilgai nesusivienodina, o subrendęs kompostas gaunamas vėliau.
Atsargumo reikia ir su kaštonų lapais, nes jie neretai būna pažeisti kenkėjų, kurie žiemoja nukritusiuose lapuose. Jei lapai akivaizdžiai dėmėti ar susisukę, juos geriau tvarkyti taip, kad nepadėtumėte kenkėjams išlikti iki pavasario.
Į kompostą nerekomenduojama mesti didelio kiekio visžalių augalų lapų ir spyglių. Juose esantys sakai ir vaškai lėtina irimo procesus, be to, didesnė jų dalis gali pastebimai parūgštinti kompostą ir pakeisti jo tinkamumą skirtingiems augalams.
Dar viena rizikinga grupė yra piktžolės, kurios jau subrandino sėklas. Buitinio komposto krūvoje temperatūra dažnai nepakankama, kad sėklos žūtų, todėl pavasarį, išbarsčius kompostą, piktžoles galima išsėti pačiam.
Problemų kelia ir atsparių piktžolių šakniastiebiai, nes kai kurie jų sugeba atželti net komposto krūvoje. Tokios liekanos vėliau lengvai plinta po daržą, ypač jei kompostas naudojamas kaip mulčias ar įterpiamas į dirvą.
Kompostuojant svarbu atskirti ir medienos atliekas. Smulkios, neapdorotos šakelės ar pjuvenos gali pagerinti komposto struktūrą, tačiau dažnai sode pasitaikantys impregnuoti ar dažyti medienos gaminiai kompostui netinka, nes gali turėti cheminių medžiagų.
Pelenus iš švarios medienos galima dėti tik labai saikingai. Jie stipriai didina šarmingumą, todėl per didelis kiekis gali sutrikdyti komposto mikrobiologinę pusiausvyrą ir sumažinti jo naudą augalams.
Norint saugaus ir kokybiško komposto, verta laikytis paprastos taisyklės: į kompostą keliauja tik sveikos, nechemiškai apdorotos organinės liekanos, o rizikingas atliekas geriau tvarkyti atskirai. Tai sumažina ligų protrūkių tikimybę ir padeda išvengti pavasarinių problemų sode.
Leave a Reply