Visų šventųjų ir Vėlinių laikotarpiu kelionė į kapines daugeliui šeimų tampa kasmetiniu maršrutu, neretai vykstama toliau nuo namų ir kartu vežami senjorai. Tokiose išvykose smulkmenos gali lemti, ar diena praeis sklandžiai, ar baigsis skubėjimu ieškant vaistų, šiltesnių drabužių ar artimiausio tualeto.
Senjorams apsilankymas kapinėse dažnai yra emociškai jautrus ir fiziškai varginantis, ypač jei tenka ilgiau stovėti, laukti eilėse ar eiti nelygiais takais. Prieš išvykstant verta suplanuoti laiką taip, kad būtų mažiau skubos, o maršrutas leistų daryti trumpas pertraukas.
Didžiausia rizika rudenį ir vėlyvą rudenį yra greitai besikeičiantis oras, todėl geriausia rinktis sluoksniuojamą aprangą. Patikimi, neslystantys batai, šiltesnė striukė, pirštinės ir kepurė padeda išvengti peršalimo ir kritimų, kurie vyresniame amžiuje gali baigtis rimtomis traumomis.
Praverčia ir apsauga nuo kritulių, nes lietus ar šlapdriba gali užklupti net ir tada, kai prognozė žada ramesnį orą. Skėtis arba lengvas lietpaltis automobilyje užima nedaug vietos, bet gali išgelbėti nuo sušlapimo ir vėlesnio sušalimo.
Ne mažiau svarbu pasirūpinti vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Į kelionę verta įsidėti nuolat vartojamus vaistus, paprastų tvarsčių ir pleistrų, higienos priemonių bei bent kelis dažniausiai prireikiančius preparatus, pavyzdžiui, nuo skausmo ar staigaus savijautos pablogėjimo.
Prieš išvykstant naudinga patikrinti, ar automobilio vaistinėlė tvarkinga ir nepasibaigusio galiojimo. Didesnės žmonių spūstys ir ilgesnis buvimas lauke gali išprovokuoti silpnumą, galvos svaigimą ar kraujospūdžio svyravimus, todėl vanduo ir lengvas užkandis dažnai tampa paprasta, bet veiksminga prevencija.
Jei senjoras keliauja su palyda, verta pasirūpinti ir papildoma informacija, kuri praverstų netikėtoje situacijoje. Kišenėje esantis lapelis su artimojo telefono numeriu, vartojamų vaistų sąrašu ir svarbiausia medicinine informacija gali padėti greičiau suteikti pagalbą, jei senjoras pasimestų ar pasijustų prastai.
Praktinis klausimas, kuris per šventines dienas tampa kritiškas, yra eismo ir parkavimo organizavimas. Didesnėse kapinėse ir jų prieigose dažnai taikomi laikini eismo ribojimai, todėl prieš išvykstant verta pasitikrinti numatomus privažiavimus ir apsvarstyti laiką, kai spūstys mažesnės.
Jeigu senjoras turi neįgaliojo automobilio statymo kortelę, būtina ją pasiimti, nes ji gali sutaupyti daug jėgų ir laiko. Taip pat pravartu rinktis įėjimą, kuriame mažiau laiptų ir stačių įkalnių, nes nelygus reljefas kartu su šlapiomis dangomis didina paslydimo tikimybę.
Dar viena smulkmena, kuri dažnai pasiteisina, yra sulankstoma kėdutė arba lengvas taburetės tipo suoliukas. Ilgas stovėjimas, lėtas judėjimas ir laukimas eilėse senjorams gali tapti per dideliu krūviu, o galimybė trumpam prisėsti padeda išvengti nuovargio ir silpnumo.
Galiausiai, saugi kelionė prasideda nuo paprasto principo: geriau turėti kelis papildomus daiktus automobilyje, nei jų prireikus ieškoti paskutinę minutę. Apgalvotas pasiruošimas leidžia daugiau dėmesio skirti svarbiausiam tikslui, ramiam artimųjų pagerbimui ir senjoro gerovei.
Leave a Reply