Kai šildomasi krosnimi, klaidos brangiai kainuoja
Artėjant šalčiams, dalis gyventojų vėl grįžta prie krosnių, židinių ar kietojo kuro katilų, ypač ten, kur norima turėti atsarginį šilumos šaltinį. Tačiau netinkamai parinktos malkos ir bandymai kūrenti tuo, kas „pasitaikė po ranka“, didina gaisro bei apsinuodijimo smalkėmis riziką.
Prieš sezoną specialistai primena paprastą taisyklę: namų krosnyje turi degti tik tam skirta, sausa, nedažyta ir neimpregnuota mediena. Kitaip kaminas greitai apsineša degimo nuosėdomis, prastėja trauka, o užsiliepsnojusi suodžių sankaupa gali pažeisti dūmtraukį ir konstrukcijas.
Kodėl spygliuočiai kelia daugiausia bėdų
Pušis ir eglė dažnai vilioja tuo, kad lengvai užsidega ir greitai įkaitina pakurą. Vis dėlto spygliuočių malkos turi daug sakų, kurie degdami sudaro daugiau lipnių nuosėdų, dar vadinamų kreozotu, ir jos ypač greitai nusėda ant dūmtraukio sienelių.
Susikaupus kreozotui, dūmtraukio pralaidumas mažėja, o tai silpnina trauką ir skatina dūmų patekimą į patalpas. Dar blogiau, kad nuosėdos yra degios: užsidegus suodžiams, dūmtraukyje gali susidaryti itin aukšta temperatūra, kuri gadina mūrą, deformuoja metalines dalis ir didina gaisro tikimybę.
Šlapios malkos ir „trūniena“: daugiau dūmų nei šilumos
Šviežiai kirsta arba prastai išdžiovinta mediena turi daug drėgmės, todėl didelė šilumos dalis sunaudojama vandeniui išgarinti. Praktikoje tai reiškia mažesnį patalpų šildymo efektyvumą, daugiau dūmų ir greičiau apsinešantį kaminą.
Degant drėgnai medienai dažniau susidaro kondensatas ir rūgščios nuosėdos, kurios ilgainiui ardo dūmtraukio vidų ir jungtis. Be to, krentant degimo temperatūrai prastėja trauka, o tai didina smalkių patekimo į būstą riziką, todėl ypač svarbu turėti veikiančius dūmų ir smalkių detektorius.
Dažyta mediena, baldai ir statybinės atliekos – griežtai ne
Vienas pavojingiausių įpročių yra kūrenti dažytomis lentomis, laminatu, medžio drožlių ar plaušo plokštėmis, senais baldais ar kitomis po remonto likusiomis atliekomis. Tokiose medžiagose būna klijų, lakų, dervų ir impregnantų, kurie degdami išskiria toksiškas medžiagas ir gali sukelti ūmų kvėpavimo takų dirginimą.
Be to, deginant apdorotą medieną krosnis ir dūmtraukis greitai apsitraukia sunkiai išvalomomis nuosėdomis, kurios ne tik mažina efektyvumą, bet ir didina užsidegimo tikimybę. Jei kyla abejonių, ar mediena „švari“, saugiausia jos nenaudoti kūrenimui namuose.
Saugiausiam ir švaresniam kūrenimui dažniausiai rekomenduojamos sausos lapuočių malkos, laikytos vėdinamoje vietoje tiek, kad pasiektų mažą drėgnumą. Prieš sezoną verta patikrinti krosnį, sklendes ir dūmtraukį, o jei kaminas seniai nevalytas, pasirūpinti profesionaliu valymu.
Leave a Reply