Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios nauji žemės verčių žemėlapiai, parengti Registrų centro. Pagal juos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2026 metais, šalyje vidutiniškai didėja 8 proc.
Šie duomenys nėra vien statistika. Masinio vertinimo metu nustatytos vidutinės rinkos vertės taikomos įvairiose situacijose, kai reikia apskaičiuoti mokesčius ar įkainius, taip pat nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainas.
Kur žemė brangs labiausiai?
Didžiausias bendras augimas per metus fiksuotas Birštono, Plungės ir Šilalės savivaldybėse, kur vidutinės vertės kilo maždaug po 16 proc. Mažiausias augimas, apie 2 proc., nustatytas Šakių, Joniškio, Kazlų Rūdos ir Jurbarko savivaldybėse.
Ryškesni pokyčiai matomi pagal paskirtis. Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2027 metų vidutiniškai didėja 9 proc., o kai kuriose savivaldybėse augimas viršija 15 proc.
Pavyzdžiui, Jonavos rajono ir Neringos savivaldybėse gyvenamosios paskirties žemės vertė padidėjo daugiau nei 15 proc. Kauno mieste, taip pat Akmenės, Birštono, Kaišiadorių, Kauno rajono savivaldybėse augimas siekia apie 13 proc.
Komercinės paskirties sklypų vertės vidutiniškai kyla 7 proc., tačiau Birštone augimas viršijo 25 proc. Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė vidutiniškai brangsta 8 proc., o Neringoje ir Birštone fiksuota apie 30 proc. riba.
Ką reiškia masinis vertinimas?
Masinis žemės vertinimas grindžiamas rinkos duomenų analize ir viešu svarstymu, o rezultatai derinami su savivaldybėmis. Parengtus dokumentus tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba.
Masinio vertinimo tikslas yra nustatyti vidutines rinkos vertes pagal teritorines zonas, kad jos kuo tiksliau atspindėtų sandorių kainas ir rinkos tendencijas. Vis dėlto tai nėra individualus konkretaus sklypo vertinimas, todėl vienodose zonose esantys sklypai gali turėti skirtingą realią rinkos kainą.
Verčių zonų daugėja, kodėl tai svarbu?
2027 metais visoje Lietuvoje nustatytos 1 572 žemės verčių zonos, tai yra 14 zonų daugiau nei metais anksčiau. Zonų skaičius nuosekliai augo ir pastarąjį dešimtmetį, siekiant smulkiau atspindėti skirtingas rinkos situacijas.
Praktinis to efektas paprastas: kuo smulkesnis zonų suskirstymas, tuo mažesnė tikimybė, kad skirtingų vietovių ar skirtingo patrauklumo teritorijos bus vertinamos pernelyg apibendrintai. Tai aktualu ir gyventojams, ir verslui, ypač ten, kur per trumpą laiką keitėsi paklausa.
Sklypų savininkams svarbu įsivertinti, kad vidutinės rinkos vertės pokyčiai gali turėti įtakos įvairiems su sandoriais bei mokesčiais susijusiems skaičiavimams, ypač paveldėjimo ar dovanojimo atvejais. Konkretų savo sklypo pokytį paprastai galima pasitikrinti pagal unikalų numerį Registrų centro skelbiamuose masinio vertinimo duomenyse.
Leave a Reply