Australijos žemės gelmėse mokslininkai aptiko tūkstantkojį, kuris pagaliau pateisina savo pavadinimą: vienas individas turėjo net 1 306 kojas. Negana to, ši rūšis visiškai neturi akių.
Neįprastas gyvūnas buvo aptiktas 2020 metais Vakarų Australijoje, beveik 60 metrų gylyje po žeme. Kaip rašo „ZME Science“, egzemplioriai surinkti iš gręžinių mineralų žvalgybos teritorijoje.
Nors tūkstantkojų rūšių žinoma tūkstančiai, iki šiol nė viena neturėjo bent 1 000 kojų. Ankstesnis rekordas siekė 750 kojų ir išsilaikė apie šimtą metų.
Naujai aprašyta rūšis pavadinta Eumillipes persephone – graikų mitologijos požemių karalienės Persefonės vardu. Ji prisitaikiusi gyventi tamsoje ir ankštose uolienų ertmėse, kur maisto ištekliai, kaip manoma, yra riboti.
Tūkstantkojis su 330 segmentų
Tyrėjai, nagrinėję radinį, skaičiavo smulkius kūno segmentus ir kojas, o tikslesnei analizei pasitelkė elektroninę mikroskopiją bei DNR sekoskaitą. Viena patelė turėjo 330 kūno segmentų ir rekordinį kojų skaičių – 1 306.
Patinų kojų buvo mažiau: tarp tirtų egzempliorių daugiausia – 818. Tai rodo, kad net tos pačios rūšies individai gali labai skirtis.
Pats gyvūnas nėra didelis: jo ilgis nesiekia 10 centimetrų, o kūnas – siauresnis nei 1 milimetras. Galva kūgio formos, su gana didelėmis antenomis.
Akys šiai rūšiai nereikalingos – ji gyvena nuolatinėje tamsoje. Sumažėjusi pigmentacija, pailgas kūnas ir regėjimo organų nebuvimas laikomi tipiniais požeminiam gyvenimui būdingais prisitaikymais.
Kodėl evoliucijai prireikė tiek kojų?
Mokslininkai kelia klausimą, kokį pranašumą suteikia tokia gausybė kojų. Viena hipotezė – daugybė trumpesnių kojų gali padėti efektyviau „stumtis“ per siaurus požeminius plyšius, o pailgas kūnas leidžia lengviau skverbtis per gruntą.
Tyrime taip pat minimas panašus tūkstantkojis Illacma plenipes, gyvenantis Kalifornijoje ir anksčiau laikytas rekordininku. Genetiniai duomenys rodo, kad šie du rekordininkai priklauso skirtingoms evoliucinėms grupėms, todėl jų panašumai gali būti konvergentinės evoliucijos pavyzdys.
Vis dėlto pabrėžiama, kad dar nėra tiesioginių eksperimentų, kurie įrodytų, jog būtent 1 306 kojos suteikia konkretų pranašumą. Radinys labiau iškelia klausimus, nei pateikia galutinius atsakymus.
Dar viena detalė – tūkstantkojai augdami prideda kūno segmentų, todėl kojų skaičius gali reikšmingai kisti. Rekordas priklauso vienai „ypatingai gerai sukomplektuotai“ patelei, o ne būtinai kiekvienam rūšies atstovui.
Po mūsų kojomis – dar menkai pažintas pasaulis
Tyrėjai iš viso rado tik aštuonis šios rūšies individus trijuose gręžiniuose. Iki tol nebuvo žinoma, kad toks gyvūnas apskritai egzistuoja, o tai primena, kiek mažai dar pažįstamos požeminės ekosistemos.
Mokslininkai pripažįsta, kad apie šios rūšies gyvenimą kol kas žinoma nedaug: kuo ji minta, kaip orientuojasi aplinkoje ir kaip ginasi. Net jos galimos cheminės gynybos priemonės lieka menkai ištirtos.
Radinys turi ir nepatogią pusę: mineralų žvalgyba padėjo aptikti naują rūšį, tačiau su ja siejama veikla gali kelti grėsmę požeminėms buveinėms. Tyrėjai atkreipė dėmesį į paviršinės kasybos plėtrą regione.
Kol kas Eumillipes persephone išlieka gyvūnu su didžiausiu žinomu kojų skaičiumi. Tačiau mokslininkai neatmeta, kad giliai po žeme gali slėptis ir dar „kojotesnių“ rūšių.
Aprašymas publikuotas mokslo žurnale „Scientific Reports“, o 2026 metų darbas „Current Biology“ taip pat nurodo E. persephone kaip rekordininką pagal žinomą kojų skaičių.
Leave a Reply