Kodėl žiemą ant medžių lieka sausi lapai? Botanikai aiškina marcescencijos reiškinį

Dauguma medžių rudenį numeta lapus, kad žiemą taupytų energiją ir vandenį bei apsisaugotų nuo šalčio. Tačiau kartais ant šakų iki pat pavasario galima pamatyti kabančius sausus, jau nunykusius lapus.

Šis reiškinys vadinamas marcescencija. Jis pasireiškia tada, kai nudžiūvę lapai nenukrenta rudenį, o ant šakų išlieka per visą žiemą ir galiausiai nukrenta tik pavasarį.

Įprastai prieš lapams nukrentant medis „atsiima“ iš jų dalį vertingų medžiagų ir chlorofilą, sukaupia jas kamiene ir šaknyse. Lapų atsikratymas svarbus ir dėl to, kad didelis lapų plotas sulaikytų sniegą bei ledą, o šakos galėtų lūžti nuo svorio.

Dar viena priežastis – vandens balansas: žiemą, kai dirva įšąla, medžiai beveik negali pasisavinti vandens, o lapai skatintų garavimą. Visgi kai kurių rūšių ar atskirų medžių lapų kritimas vėluoja – ir būtent tada matome marcescenciją.

Kas vyksta medyje rudenį ir pavasarį?

Lapų kritimas yra valdomas hormonų. Kai kurioms rūšims rudenį sumažėjęs auksinų kiekis ne visada iškart „paleidžia“ lapą nuo šakelės – vadinamoji atskyrimo zona gali nesusiformuoti taip greitai, kaip įprastai.

Pavasarį, kai medis vėl pradeda aktyviai cirkuliuoti sultimis ir skleistis nauji pumpurai, situacija pasikeičia. Tuomet audiniai ties lapkočio pagrindu galutinai nunyksta arba senus lapus tiesiog išstumia nauji prieaugiai.

Kodėl sausi lapai gali būti naudingi?

Marcescencija dažniau pastebima ant jaunų, žemesnių medžių. Viena aiškinamų priežasčių – apsauga nuo žolėdžių: sausi lapai yra kieti, menkai maistingi, todėl mažiau vilioja gyvūnus, o kartu gali padėti apsaugoti pumpurus ir ūglius nuo nugraužimo.

Manoma, kad kabančių lapų „šydas“ taip pat gali veikti kaip savotiška izoliacija, pridengianti žieminius pumpurus. Galiausiai pavasarį nukritę lapai tampa paklote – organine medžiaga, kuri augimo sezono pradžioje gali būti naudinga dirvožemiui.

Kurių rūšių medžiams tai būdingiausia?

Marcescencija pasitaiko ne vienai medžių rūšiai, tačiau ypač dažnai minima ąžuolų, bukų ir skroblų grupė. Tokiais atvejais sausus lapus ant šakų dažniau pamatysite ant jaunų medelių nei ant didelių, brandžių medžių.

Nors botanikai šį reiškinį tyrinėja toliau, iki šiol aišku viena: ant medžių per žiemą užsilikę sausi lapai – ne „klaida“, o gamtoje pasitaikanti prisitaikymo forma, kuri skirtingoms rūšims gali turėti skirtingą prasmę.