Reguliarus kavos gėrimas gali būti susijęs su pastebimais virškinimo sistemos pokyčiais – nuo žarnyno judrumo iki bakterijų įvairovės. Tokias sąsajas nustatė Kopenhagos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.
Jame teigiama, kad kavą dažniau geriantiems žmonėms būdinga didesnė žarnyno mikroorganizmų įvairovė, taip pat fiksuota daugiau storosios žarnos susitraukimų, kurie padeda stumti žarnyno turinį. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Gut Microbiology“.
Mokslininkai siekė geriau suprasti, kaip įprastas kavos vartojimas siejasi su fiziologinėmis sąlygomis virškinamajame trakte. Tyrimas orientavosi ne į savijautos apklausas, o į konkrečius rodiklius, matuojamus virškinimo sistemoje.
Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai – stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo, jog būtent kava tiesiogiai sukelia nustatytus pokyčius. Kitaip tariant, užfiksuotos sąsajos dar nereiškia priežastinio ryšio.
Kaip buvo matuojami pokyčiai
Tyrimo komanda pasitelkė nedidelę elektroninę kapsulę, kurią dalyviai prarijo – ji keliaudama per virškinamąjį traktą leido sekti pokyčius organizmo viduje. Tokiu būdu buvo matuojami keli rodikliai.
Kapsulė fiksavo, kiek laiko turiniui reikia pereiti per virškinamąjį traktą, taip pat temperatūrą, rūgštingumą ir žarnyno susitraukimus. Šie duomenys leido palyginti skirtumus tarp skirtingai kavą vartojančių žmonių.
Tyrime dalyvavo 61 sveikas suaugęs žmogus Danijoje. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal kavos vartojimo dažnį.
Vienoje grupėje buvo žmonės, kurie per dieną išgerdavo nuo vieno iki penkių puodelių kavos daugiau nei tris iš aštuonių tyrimo dienų, kitoje – kavą vartoję rečiau. Lyginant grupes, išryškėjo keli skirtumai.
Ką parodė rezultatai
Rezultatai parodė, kad reguliariai kavą geriančių dalyvių žarnyne buvo didesnė mikroorganizmų įvairovė nei tų, kurie kavą vartojo rečiau. Tai atitinka ir ankstesnių darbų kryptį, kad kava gali būti susijusi su žarnyno mikrobiomos sudėtimi.
Dar vienas ryškesnių pastebėjimų – reguliariai kavą geriantys dalyviai turėjo mažesnį rūgštingumą plonojoje žarnoje. Tuo pačiu tyrėjai sako kol kas negalintys atsakyti, ar toks pokytis yra palankus sveikatai, ar gali turėti ir neigiamų pasekmių.
Taip pat nustatyta sąsaja tarp didesnio kavos vartojimo ir didesnio storosios žarnos susitraukimų skaičiaus. Šie raumenų judesiai padeda palaikyti žarnyno turinio slinkimą ir siejami su reguliariu tuštinimusi.
Pagrindinė tyrimo autorė Francesca Bucci, Kopenhagos universiteto Mitybos, fizinio aktyvumo ir sporto departamento doktorantė, teigė, kad reguliarus kavos vartojimas, panašu, veikia žarnyno fiziologiją. Jos vertinimu, susitraukimai gali padėti virškinimui, mažinti vidurių užkietėjimo riziką ir palaikyti žarnyno raumenų funkciją.
Kodėl vis dar negalima kalbėti apie priežastį
Tyrėjai pabrėžia, kad iš šio darbo negalima daryti išvados, jog kava yra tiesioginė pokyčių priežastis. Stebint žmonių įpročius, visada išlieka tikimybė, kad skirtumus lemia ir kiti veiksniai.
Vis dėlto Kopenhagos universiteto docentas Henrik Munch Roager, vadovaujantis tai pačiai tyrėjų grupei, mano, kad egzistuoja argumentų, leidžiančių įtarti kavos vaidmenį. Jis primena, kad ankstesni tyrimai yra rodę kavos poveikį įvairiems virškinimo procesams, įskaitant rūgščių išsiskyrimą skrandyje.
Kitas žingsnis, anot komandos, būtų tyrimas, kuriame būtų galima kontroliuoti, kiek kavos dalyviai išgeria, o ne tik stebėti jų įpročius. Tai padėtų tiksliau įvertinti, ar kava iš tiesų sukelia pastebėtus pokyčius ir kokie mechanizmai už tai atsakingi.
Leave a Reply