Tag: Kava

  • Kaip namuose pasigaminti idealią kavą: kavos aparato pasirinkimas ir priežiūros taisyklės

    Į namus persikėlusi „kavinės“ kavos kokybė dažniausiai prasideda ne nuo brangių pupelių, o nuo teisingai pasirinktos kavos įrangos ir kasdienių įpročių.

    Tema aktuali daugeliui, nes net ir geras kavos aparatas greitai praranda skonio stabilumą, jei jam neskiriama reguliari priežiūra ir valymas.

    Nors kavos skonis priklauso nuo daugybės detalių, dažniausios problemos namuose kartojasi: netinkamas aparato tipas pagal vartojimo įpročius, praleista profilaktika ir per retai atliekamas nuosėdų šalinimas.

    Todėl planuojant kavos rutiną verta galvoti apie visą grandinę – nuo pasirinkimo, kokio tipo aparatą pirkti, iki aiškių priežiūros žingsnių, kurie padeda išlaikyti stabilų skonį.

    Nuo ko pradėti renkantis kavos aparatą

    Renkantis kavos aparatą svarbu įsivertinti, kiek dažnai geriate kavą ir kiek laiko norite skirti jos ruošimui. Skirtingi sprendimai geriau tinka skirtingam tempui: vieni vertina greitį, kiti – daugiau kontrolės ir ritualo.

    Praktiškai naudinga iš anksto apsibrėžti, ar jums svarbiau pieno gėrimai, ar juoda kava, ir ar norite, kad aparatas maksimaliai automatizuotų procesą. Nuo to priklauso, kokių funkcijų realiai prireiks kasdien.

    Priežiūra, kuri tiesiogiai veikia skonį

    Net ir gerai parinktas kavos aparatas negalės užtikrinti kokybės be reguliarios priežiūros. Kasdieniai likučiai ir drėgmė ilgainiui keičia ne tik higieną, bet ir skonį.

    Nuoseklus valymas ir tinkamas rūpestis įranga padeda išvengti situacijos, kai kava pradeda „skambėti“ kartumu ar praranda sodrumą. Ilgainiui tai gali reikšti ir mažiau gedimų.

    Kasdieniai įpročiai, padedantys išlaikyti kokybę

    Gera namų kava dažniausiai yra ne vienkartinis „teisingas receptas“, o pastovūs įpročiai: aiški rutina, kada ir ką valote, ir supratimas, kad kavos skonis priklauso nuo smulkmenų.

    Jei norisi stabilesnio rezultato, verta laikytis paprastos taisyklės: įrangą prižiūrėti taip pat nuosekliai, kaip renkatės kavą. Tuomet ir namuose lengviau pasiekti gėrimą, kurio norisi kartoti.

  • Tyrimas: reguliarus kavos gėrimas siejamas su žarnyno veiklos ir mikrobiomos pokyčiais

    Tyrimas: reguliarus kavos gėrimas siejamas su žarnyno veiklos ir mikrobiomos pokyčiais

    Reguliarus kavos gėrimas gali būti susijęs su pastebimais virškinimo sistemos pokyčiais – nuo žarnyno judrumo iki bakterijų įvairovės. Tokias sąsajas nustatė Kopenhagos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.

    Jame teigiama, kad kavą dažniau geriantiems žmonėms būdinga didesnė žarnyno mikroorganizmų įvairovė, taip pat fiksuota daugiau storosios žarnos susitraukimų, kurie padeda stumti žarnyno turinį. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Gut Microbiology“.

    Mokslininkai siekė geriau suprasti, kaip įprastas kavos vartojimas siejasi su fiziologinėmis sąlygomis virškinamajame trakte. Tyrimas orientavosi ne į savijautos apklausas, o į konkrečius rodiklius, matuojamus virškinimo sistemoje.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai – stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo, jog būtent kava tiesiogiai sukelia nustatytus pokyčius. Kitaip tariant, užfiksuotos sąsajos dar nereiškia priežastinio ryšio.

    Kaip buvo matuojami pokyčiai

    Tyrimo komanda pasitelkė nedidelę elektroninę kapsulę, kurią dalyviai prarijo – ji keliaudama per virškinamąjį traktą leido sekti pokyčius organizmo viduje. Tokiu būdu buvo matuojami keli rodikliai.

    Kapsulė fiksavo, kiek laiko turiniui reikia pereiti per virškinamąjį traktą, taip pat temperatūrą, rūgštingumą ir žarnyno susitraukimus. Šie duomenys leido palyginti skirtumus tarp skirtingai kavą vartojančių žmonių.

    Tyrime dalyvavo 61 sveikas suaugęs žmogus Danijoje. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal kavos vartojimo dažnį.

    Vienoje grupėje buvo žmonės, kurie per dieną išgerdavo nuo vieno iki penkių puodelių kavos daugiau nei tris iš aštuonių tyrimo dienų, kitoje – kavą vartoję rečiau. Lyginant grupes, išryškėjo keli skirtumai.

    Ką parodė rezultatai

    Rezultatai parodė, kad reguliariai kavą geriančių dalyvių žarnyne buvo didesnė mikroorganizmų įvairovė nei tų, kurie kavą vartojo rečiau. Tai atitinka ir ankstesnių darbų kryptį, kad kava gali būti susijusi su žarnyno mikrobiomos sudėtimi.

    Dar vienas ryškesnių pastebėjimų – reguliariai kavą geriantys dalyviai turėjo mažesnį rūgštingumą plonojoje žarnoje. Tuo pačiu tyrėjai sako kol kas negalintys atsakyti, ar toks pokytis yra palankus sveikatai, ar gali turėti ir neigiamų pasekmių.

    Taip pat nustatyta sąsaja tarp didesnio kavos vartojimo ir didesnio storosios žarnos susitraukimų skaičiaus. Šie raumenų judesiai padeda palaikyti žarnyno turinio slinkimą ir siejami su reguliariu tuštinimusi.

    Pagrindinė tyrimo autorė Francesca Bucci, Kopenhagos universiteto Mitybos, fizinio aktyvumo ir sporto departamento doktorantė, teigė, kad reguliarus kavos vartojimas, panašu, veikia žarnyno fiziologiją. Jos vertinimu, susitraukimai gali padėti virškinimui, mažinti vidurių užkietėjimo riziką ir palaikyti žarnyno raumenų funkciją.

    Kodėl vis dar negalima kalbėti apie priežastį

    Tyrėjai pabrėžia, kad iš šio darbo negalima daryti išvados, jog kava yra tiesioginė pokyčių priežastis. Stebint žmonių įpročius, visada išlieka tikimybė, kad skirtumus lemia ir kiti veiksniai.

    Vis dėlto Kopenhagos universiteto docentas Henrik Munch Roager, vadovaujantis tai pačiai tyrėjų grupei, mano, kad egzistuoja argumentų, leidžiančių įtarti kavos vaidmenį. Jis primena, kad ankstesni tyrimai yra rodę kavos poveikį įvairiems virškinimo procesams, įskaitant rūgščių išsiskyrimą skrandyje.

    Kitas žingsnis, anot komandos, būtų tyrimas, kuriame būtų galima kontroliuoti, kiek kavos dalyviai išgeria, o ne tik stebėti jų įpročius. Tai padėtų tiksliau įvertinti, ar kava iš tiesų sukelia pastebėtus pokyčius ir kokie mechanizmai už tai atsakingi.

  • Po kavos ima miegas? Tai gali rodyti miego trūkumą, toleranciją kofeinui ar cukraus šuolius

    Po kavos ima miegas? Tai gali rodyti miego trūkumą, toleranciją kofeinui ar cukraus šuolius

    Daugeliui rytas be kavos neįsivaizduojamas, tačiau kartais nutinka priešingai – vietoj žvalumo netrukus apima mieguistumas. Nors kofeinas paprastai didina budrumą, tokia reakcija gali būti svarbus signalas, kad organizmui trūksta poilsio arba kava tiesiog nebeveikia taip, kaip anksčiau.

    Kofeino poveikis dažniausiai pasijunta po keliolikos ar keliasdešimties minučių, bet žmonės į jį reaguoja nevienodai. Įtakos turi išgertas kiekis, miego kokybė ir individualus jautrumas. Dėl to gėrimas, kuris turėjo suteikti energijos, ne visada duoda norimą rezultatą.

    Norint suprasti, kodėl po kavos norisi miego, svarbu žinoti adenozino vaidmenį. Ši natūraliai organizme esanti medžiaga dalyvauja miego ir budrumo reguliavime, o dienos eigoje jos poveikis prisideda prie augančio nuovargio.

    Kofeinas laikinai blokuoja adenozino receptorius smegenyse, todėl mieguistumas kuriam laikui sumažėja. Tačiau tai nereiškia, kad organizmo poreikis pailsėti dingsta – silpstant kofeino poveikiui nuovargis gali grįžti dar ryškiau, ypač jei buvo miegota per trumpai.

    Kas dažniausiai slepiasi už mieguistumo

    Viena dažniausių priežasčių – paprasčiausias neišsimiegojimas. Tokiu atveju kava tampa laikina „skola“: ji trumpam užmaskuoja nuovargį, bet kai poveikis baigiasi, organizmas vėl reikalauja poilsio. Dėl to atsiranda noras gerti dar vieną puodelį.

    Kita priežastis – tolerancija kofeinui. Reguliariai vartojant kofeiną, tas pats kiekis ilgainiui gali veikti silpniau, todėl ryto espresso nebepakelia energijos taip, kaip anksčiau. Didinti dozę ne visada gera išeitis.

    Per daug kofeino, ypač antroje dienos pusėje, gali bloginti užmigimą ir nakties poilsio kokybę. Tuomet kitą rytą nuovargis būna dar didesnis ir susidaro užburtas ratas: kava tampa būdu tvarkytis su neišsimiegojimo pasekmėmis.

    Svarbu ir tai, ką dedate į kavą

    Mieguistumą gali skatinti ne tik kofeinas, bet ir priedai. Saldūs sirupai, dideli cukraus kiekiai ar prie kavos valgomi saldūs užkandžiai kai kuriems žmonėms gali sukelti ryškius gliukozės kiekio svyravimus, kuriuos lydi nuovargis.

    Taip pat reikšmingi individualūs skirtumai, kaip organizmas skaido kofeiną. Įtakos gali turėti genetika, vartojami vaistai ir bendra sveikatos būklė – vieniems kofeinas „išsivaikšto“ greitai, kitiems veikia ilgiau ir skirtingai.

    Kiek kofeino – ir kada verta sunerimti

    Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vertinimu, daugumai sveikų suaugusiųjų iki 400 mg kofeino per dieną paprastai nekelia saugumo rūpesčių. Vienkartinė dozė neturėtų viršyti 200 mg, o nėštumo metu rekomenduojama riba yra 200 mg per parą.

    Kofeino kiekis priklauso nuo gėrimo rūšies ir paruošimo: vidutiniškai espresso turi apie 75 mg, cappuccino – 103 mg, o americano – 143 mg kofeino. Be to, kofeino yra ir arbatoje, energiniuose gėrimuose bei kai kuriuose papilduose, todėl svarbu skaičiuoti visas dienos „porcijas“.

    Jei po kavos dažnai jaučiatės mieguisti, verta atkreipti dėmesį į miego trukmę ir kokybę, riboti kofeiną popietę, mažinti cukrų ir stebėti organizmo reakciją. O jei geriate kelis puodelius per dieną, kofeino geriau nenutraukti staiga – rekomenduojama mažinti palaipsniui, nes staigus atsisakymas gali sukelti galvos skausmus, dirglumą ir dar didesnį nuovargį.

    Pavienis mieguistumas po kavos nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Vis dėlto, jei nuovargis tęsiasi ilgai net ir miegant pakankamai, verta pasitarti su gydytoju – priežastys gali būti nesusijusios su kava.

  • Šaukštelis linų sėmenų aliejaus į kavą: daugiau omega-3, bet svarbu nepadaryti klaidos

    Šaukštelis linų sėmenų aliejaus į kavą: daugiau omega-3, bet svarbu nepadaryti klaidos

    Linų sėmenų aliejus, įmaišytas į rytinę kavą, skamba neįprastai, tačiau toks derinys vis dažniau minimas kaip paprastas būdas papildyti mitybą nesočiosiomis riebalų rūgštimis. Didžiausias šio aliejaus privalumas – jame gausu alfa-linoleno rūgšties (ALA), priklausančios omega-3 šeimai.

    ALA yra nepakeičiama riebalų rūgštis, kurios organizmas pats nepasigamina, todėl ją reikia gauti su maistu. Apie tai, kad omega-3 svarbios ir smegenų veiklai, primena ir JAV portalas „SheFinds“, cituodamas dietetikę Catherine Gervacio.

    Vis dėlto vien tik kavos pagardinimas aliejumi nėra stebuklingas sprendimas. Pačiame tekste pabrėžiama, kad nėra pakankamai įrodymų, jog toks įprotis savaime padeda nuo vadinamosios „smegenų miglos“ – reikšmę turi visa mityba ir bendras maistinių medžiagų kiekis.

    Linų sėmenų aliejus gali būti naudingas tiems, kurie retai valgo žuvį arba jos visiškai atsisakė. Tačiau verta žinoti esminį skirtumą tarp augalinių ir jūrinių omega-3 šaltinių.

    Augalinė omega-3 nėra tas pats, kas žuvyje

    Žuvyse daugiausia randamos omega-3 riebalų rūgštys EPA ir DHA, o DHA yra svarbi nervų ląstelių membranų dalis. Organizmas gali dalį ALA paversti į EPA ir DHA, tačiau šis procesas vyksta ne itin efektyviai.

    Dėl to linų sėmenų aliejus nelaikomas visaverčiu žuvies pakaitalu būtent EPA ir DHA požiūriu. Tiems, kurie nevalgo žuvies produktų, tekste minimi ir mikroalgų aliejai – kaip tiesioginis DHA, o kai kuriuose preparatuose ir EPA, šaltinis.

    Be omega-3, linų sėmenų aliejuje yra ir kitų nesočiųjų riebalų rūgščių – omega-6 (linolo) bei omega-9 (oleino). Jų vieta mityboje siejama su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, ypač kai sotieji riebalai keičiami nesočiaisiais.

    Kaip dėti į kavą, kad nepakenktumėte aliejui

    Pradžiai siūloma labai paprasta taisyklė – pakanka vieno arbatinio šaukštelio. Reikėtų nusiteikti, kad riebalai kavoje nesusimaišys taip, kaip pienas ar cukrus.

    Svarbiausia – nepilti aliejaus į verdančią kavą. Dėl aukštos temperatūros daugiapolinesočiosios riebalų rūgštys yra jautresnės oksidacijai, todėl geriau palaukti, kol gėrimas pastebimai atvės.

    Tekste taip pat primenama, kad šalto spaudimo linų sėmenų aliejus netinka kepimui. Jį rekomenduojama laikyti šaldytuve, geriausia tamsiame butelyje, ir laikytis gamintojo nurodyto galiojimo termino.

    Ne tik kavai: kur dar praverčia linų sėmenų aliejus

    Dar viena praktinė detalė – vienas arbatinis šaukštelis turi apie 40 kcal, todėl didinti kiekio paprastai nereikia, ypač jei racione jau yra kitų sveikųjų riebalų šaltinių.

    Galiausiai pabrėžiama, kad kava nėra vienintelis būdas vartoti linų sėmenų aliejų: jį galima dėti į jogurtą, avižinę košę, sumuštinių užtepėles ar salotas. Naudą lemia pats produktas ir bendra mityba, o ne tai, kad jis sumaišytas su kofeinu.

  • Kava gali sukelti rėmenį, pilvo pūtimą ir galvos svaigimą: kada verta mažinti kofeiną

    Kava gali sukelti rėmenį, pilvo pūtimą ir galvos svaigimą: kada verta mažinti kofeiną

    Kava daugeliui siejasi su energija ir geresne koncentracija, tačiau daliai žmonių ji gali sukelti nemalonius pojūčius. Dažniausiai minimi ne tik miego sutrikimai ar dirglumas – pasireiškia ir virškinimo problemos, širdies plakimo pojūtis, rankų drebulys ar net galvos svaigimas.

    Kaip pabrėžiama originaliame tekste, labai daug lemia ne vien pats gėrimas, bet ir jo kiekis, paros metas, paruošimo būdas bei individualus organizmo jautrumas. Vienam žmogui dvi ar trys kavos per dieną gali būti visiškai įprasta, kitam nemalonūs simptomai gali atsirasti jau po vieno puodelio.

    Dalis nepageidaujamų pojūčių susiję su tuo, kad kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, o kava gali veikti skrandžio rūgštingumą ir žarnyno motoriką. Prie to prisideda ir tai, kad skirtingi gėrimai turi nevienodą kofeino kiekį – didelis puodelis iš aparato neretai „stipresnis“ nei mažas tradicinės kavos puodelis.

    Jei nemalonūs simptomai kartojasi, verta stebėti, kada jie atsiranda: ar tai nutinka išgėrus kavos tuščiu skrandžiu, iškart po kelių stiprių puodelių, ar po kavos su pienu ir saldžiais priedais. Tokia savistaba dažnai padeda suprasti, ką tiksliai reikėtų koreguoti.

    Kai kava paaštrina virškinimo problemas

    Vienas dažniau nutylimų kavos poveikių – tai galimas refliukso (rūgšties patekimo iš skrandžio į stemplę) simptomų sustiprėjimas. Kofeinas ir kitos kavos medžiagos gali veikti apatinio stemplės rauko tonusą, o kai kuriems žmonėms kava paskatina ir rūgšties išsiskyrimą.

    Tokiais atvejais pasireiškia rūgštus atsirūgimas, deginimas už krūtinkaulio, pojūtis, tarsi maistas „kiltų“ atgal, kartais – nemalonus skonis burnoje. Tai nereiškia, kad turintys refliuksą privalo visiškai atsisakyti kavos, bet naudinga įvertinti ryšį tarp kavos ir simptomų.

    Kita nemaloni reakcija – pykinimas ar spaudimas skrandyje. Tai ypač gali varginti tuomet, kai kava yra pirmas dalykas ryte, dar nepusryčiavus, nes ji skatina skrandžio rūgšties gamybą.

    Vis dėlto ir čia nėra vienos taisyklės visiems: ne kiekvienam kava tuščiu skrandžiu sukelia bėdų. Tačiau jei pykinimas kartojasi, verta pabandyti gerti kavą tik po valgio, taip pat vengti gerti ją labai greitai ar dideliais kiekiais.

    Pilvo pūtimas, „gurguliavimas“ ar didesnis dujų kiekis po kavos ne visada susijęs su kofeinu. Originaliame tekste atkreipiamas dėmesys, kad problema gali būti pienas – ypač žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, kai net nedidelis kiekis gali sukelti fermentaciją žarnyne.

    Tokiu atveju gali padėti paprastas bandymas: kurį laiką rinktis juodą kavą arba naudoti pieną be laktozės ir pasižiūrėti, ar savijauta keičiasi. Taip pat virškinimą gali papildomai apkrauti grietinėlė, saldūs sirupai ar kiti priedai.

    Nuo galvos svaigimo iki širdies plakimo

    Nors kava dažniausiai geriama dėl žvalumo, per didelė kofeino dozė kai kuriems žmonėms sukelia priešingą efektą. Gali atsirasti nerimas, vidinis „drebulys“, rankų drebėjimas, suprastėjusi koncentracija ar galvos svaigimas.

    Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą ir gali laikinai pakelti kraujospūdį, o jo perteklius kartais sukelia pojūčius, primenančius streso reakciją. Svarbu turėti omenyje, kad poveikį stipriai lemia ir kavos stiprumas, ir tai, per kiek laiko išgeriami keli puodeliai.

    Dar viena dažna reakcija – aiškiai juntamas širdies plakimas ar padažnėjęs pulsas. Kofeinas gali trumpam padidinti širdies susitraukimų dažnį ir paveikti kraujospūdį, todėl jautresni žmonės po kelių stiprių kavų per trumpą laiką dažniau pajunta permušimus ar nelygaus ritmo įspūdį.

    Tekste pabrėžiama ir svarbi išimtis: ne kiekvienas širdies plakimo pojūtis reiškia rimtą sutrikimą, tačiau jei kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, alpimas ar stiprus galvos svaigimas, tokių simptomų nereikėtų aiškinti vien kofeinu – būtina medicininė įvertinimo.

    Ką daryti, jei kava netinka

    Kofeinas organizme išlieka kelias valandas, todėl popiet išgerta kava kai kuriems žmonėms gali apsunkinti užmigimą ir pabloginti miego kokybę net tada, kai aiškaus „pabudimo“ jausmo jau nebelieka. Dėl to neretai pasireiškia ir dirglumas ar sunkumas nusiraminti vakare.

    Kava taip pat gali skatinti žarnyno veiklą – kai kuriems tai reiškia staigų norą tuštintis praėjus vos kelioms minutėms po puodelio. Jautresnių žarnynų atveju reakcija gali būti stipresnė: pasitaiko pilvo spazmų ar laisvesnių išmatų.

    Universalaus „teisingo“ kavos kiekio nėra, tačiau tekste primenama, kad daugumai sveikų suaugusiųjų iki 400 mg kofeino per dieną laikoma saugia riba – nors tai nėra tikslas, kurį būtina pasiekti. Jautresniems žmonėms nepageidaujami pojūčiai gali prasidėti ir po vieno ar dviejų puodelių, o įtakos turi ir vartojami vaistai bei bendra sveikatos būklė.

    Jei po kavos reguliariai pasikartoja rėmuo, pilvo pūtimas, galvos svaigimas ar širdies plakimas, galima kelioms dienoms sumažinti porcijas ir stebėti savijautą. Taip pat verta išbandyti silpnesnę ar mažiau kofeino turinčią kavą, versiją be kofeino, keisti paruošimo būdą ir įvertinti priedus – pieną, grietinėlę ar sirupus.

    Galiausiai svarbu nepamiršti, kad ne kiekvienas negalavimas po kavos būtinai yra jos pasekmė. Jei simptomai stiprėja ar kartojasi, tinkamiausia išeitis – pasitarti su gydytoju, o kavą vertinti kaip pasirinkimą, o ne privalomą ryto ritualą.

  • Kava ar arbata: kuri iš jų palankesnė kepenims ir ką svarbiausia dėti į puodelį

    Kava ir arbata – du kasdieniai gėrimai, kurie, kaip rodo tyrimai, gali būti siejami ir su kepenų sveikata. Tačiau turimi duomenys leidžia manyti, kad kava šioje dvikovoje turi nedidelį pranašumą.

    Kaip rašo „EatingWell“, tiek kavoje, tiek arbatoje yra augalinių junginių, galinčių turėti antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį. Vis dėlto nei vienas gėrimas pats savaime „neišgelbės“ kepenų – daug daugiau lemia bendra gyvensena.

    Mityba, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas ir bendra medžiagų apykaitos būklė yra pagrindiniai veiksniai, susiję su kepenų rizikomis. Todėl kava ar arbata dažniau vertinamos kaip viena iš detalių, o ne sprendimas.

    Dar viena svarbi praktinė detalė – kas atsiduria puodelyje kartu su gėrimu. Į kavą ar arbatą dedami saldikliai, cukrus ir riebūs grietinėlės pakaitalai gali sumažinti galimą naudą, nes didina papildomų kalorijų, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį.

    Kaip kava siejama su kepenų sveikata

    Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika. Viename didelės apimties tyrime (daugiau nei 355 000 suaugusiųjų) nustatyta, kad kavą geriantiems žmonėms rizika susirgti ciroze ir mirti nuo kepenų ligų buvo mažesnė nei negeriantiesiems.

    Svarbu ir tai, kad naudos sąsajos aptiktos tiek geriantiems kavą su kofeinu, tiek be jo. Tai leidžia manyti, kad reikšmės gali turėti ne vien kofeinas, o ir kiti kavos junginiai – pavyzdžiui, polifenoliai.

    Dietologai taip pat mini, kad kavoje esantys junginiai (tarp jų – chlorogeninės rūgštys ir kitos augalinės medžiagos) gali būti siejami su antioksidaciniu, priešuždegiminiu ir galimai antifibroziniu poveikiu. Be to, dalis kavos biologiškai aktyvių medžiagų gali būti susijusios su insulino jautrumu ir riebalų apykaita kepenyse.

    Ką rodo tyrimai apie arbatą

    Arbatos vartojimas taip pat siejamas su kepenų sveikatai palankiais požymiais – pavyzdžiui, mažesniu uždegimu ir mažesne sunkios kepenų ligos rizika. Vis dėlto pabrėžiama, kad įrodymų bazė, lyginant su kava, yra silpnesnė.

    Didžiausias dėmesys dažniausiai skiriamas arbatoje esantiems katechinams, kurie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimuose minima ir tai, kad poveikis gali skirtis priklausomai nuo arbatos tipo.

    Žalioji arbata išskiriama kaip viena labiausiai tirtų – joje gausu epigalokatechino galato (EGCG). Šis polifenolis siejamas su potencialiai palankiu poveikiu esant metabolinei disfunkcijai susijusiai suriebėjusių kepenų ligai (MASLD), o kai kuriuose darbuose minimos ir sąsajos su mažesne kepenų vėžio rizika.

    Kuris gėrimas laimi ir ką verta prisiminti

    Lyginant kavą ir arbatą, specialistai dažniau linksta į kavos pusę – daugiausia dėl to, kad apie ją sukaupta daugiau duomenų ir didesnės apimties tyrimų. Tačiau tai nereiškia, kad arbatos mėgėjams būtina keisti įpročius.

    Jei arbata jums priimtinesnė, ji taip pat gali būti dalis kepenims palankesnio gyvenimo būdo. Svarbiausia – rinktis tai, ką realiai gersite reguliariai, ir nepaversti gėrimo desertu.

    Praktinis patarimas paprastas: didžiausią skirtumą dažnai daro ne kava ar arbata, o priedai. Kuo mažiau cukraus ir riebių priedų – tuo didesnė tikimybė, kad kasdienis puodelis išliks neutralus ar net palankesnis bendrai sveikatai.

  • Kava su moliūgu ir keptais obuoliais: netikėti rudens priedai, keičiantys skonį

    Kavos mėgėjai vis drąsiau eksperimentuoja su priedais, o rudenį ypač išpopuliarėjo kava su moliūgu. Tokie deriniai keičia ne tik skonį, bet ir visą gėrimo „nuotaiką“ – nuo klasikinio iki jaukaus, sezoniško.

    Kaip rašo „El Español“, kavą lengva pritaikyti pagal savo skonį: galima rinktis intensyvumą, kiekį, ingredientus ir aromatą. Dėl to net tas pats gėrimas namuose ar kavinėje gali virsti visiškai kitokia patirtimi.

    Kavos aparatų gamintojos atstovė Klaudija Ajatsa pabrėžia, kad vartotojai nebenori vienos „universalios“ kavos visoms progoms. Vietoj to jie renkasi skirtingus variantus, ieško naujų skonių ir įspūdžio.

    Anot jos, vienas didžiausių kavos privalumų – daugialypiškumas: kava dera su įvairiais produktais, o skirtingos kavos rūšys turi nevienodus aromato profilius. Tai leidžia kurti netikėtas, bet sėkmingas kombinacijas.

    Rudenį išpopuliarėję deriniai

    Vėsesniu metų laiku žmones labiau traukia „šildantys“ skoniai, todėl kava vis dažniau gardinama sezoniniais ingredientais. Vienas ryškiausių pavyzdžių – moliūgas, suteikiantis švelnų, kiek salstelėjusį poskonį.

    Tarp įdomesnių derinių minimas klevų sirupas kartu su pekano riešutais – toks priedų duetas kavą padaro sodresnę ir saldesnę. Kitas populiarus pasirinkimas – kepti obuoliai su cinamonu, kuriantys išraiškingą rudenišką aromatą.

    Šie priedai dažniausiai siejami su sezoniniais gėrimais, tačiau jie tinka ir namų eksperimentams, kai norisi atnaujinti įprastą kavos puodelį be sudėtingų receptų.

    Kodėl kava dažnai pakelia nuotaiką?

    Tekste primenama, kad mokslininkai toliau nagrinėja kavos ir kofeino poveikį organizmui. Tyrimai rodo, jog žmonės, vartojantys kofeiną, per pirmąsias maždaug dvi su puse valandos po puodelio neretai pastebi nuotaikos pagerėjimą.

    Panašus poveikis stebėtas ir tarp žmonių, susiduriančių su depresija, tačiau tai nereiškia, kad kava yra gydymo priemonė. Greičiau tai – viena iš priežasčių, kodėl šis gėrimas daugeliui siejasi su energija ir geresne savijauta.

    Kava išlieka vienu populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos skonių įvairovė leidžia rinktis nuo klasikinės juodos kavos iki saldesnių, aromatingų sezoninių variacijų.

  • Vartojate vitaminą D? Šiuos 4 produktus geriau valgyti ne tuo pačiu metu

    Vitaminą D vartojantys žmonės neretai nustemba, kad papildas ne visada duoda laukiamą efektą – prie to gali prisidėti ir tai, su kuo jis vartojamas.

    Kaip rašoma „EatingWell“, kai kurie įpročiai ir maisto produktai gali sumažinti vitamino D pasisavinimą arba netiesiogiai silpninti jo naudą, ypač kaulų sveikatai.

    Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl organizmas jį geriausiai įsisavina tada, kai kartu valgoma bent šiek tiek riebalų. Vartojant papildą „ant tuščio“ arba su visai neriebiu užkandžiu, pasisavinimas gali būti prastesnis.

    Dar viena svarbi detalė – dalis maisto produktų turi junginių, kurie trukdo įsisavinti kalcį. Kadangi vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, tokie deriniai gali mažinti bendrą naudą kaulams.

    Juoda kava ir visai neriebus rytas

    Daugelis papildus išgeria ryte su vandeniu arba puodeliu juodos kavos. Tačiau vien kava (ir ypač visiškai neriebus pusryčių pasirinkimas) nėra palankiausias derinys vitamino D pasisavinimui.

    Be to, tyrimuose pastebėta sąsajų tarp didesnio kofeino vartojimo ir žemesnio vitamino D kiekio, nors aiškios priežasties ryšys dar nėra iki galo patvirtintas.

    Jei rytą pradedate kava, kartu verta suvalgyti ką nors turinčio riebalų – pavyzdžiui, avokado sumuštinį ar kiaušinių patiekalą.

    Ankštiniai: fitatai veikia kalcio pasisavinimą

    Pupelės, lęšiai, avinžirniai ir sojos pupelės – vertingas, skaidulų ir mikroelementų gausus maistas. Vis dėlto ankštiniuose yra fitatų – junginių, galinčių prisijungti mineralus, įskaitant kalcį, ir apsunkinti jo įsisavinimą.

    Nors fitatai tiesiogiai „neužblokuoja“ vitamino D, jie gali mažinti kalcio pasisavinimą, kuris kartu su vitaminu D svarbus kaulų būklei. Todėl ankštinių patiekalus siūloma atskirti nuo vitamino D papildo bent valanda ar dviem.

    Jei vartojate kombinuotą kalcio ir vitamino D papildą arba nerimaujate dėl kalcio kiekio racione, dėl tinkamiausio vartojimo verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Špinatai ir kiti daug oksalatų turintys produktai

    Špinatai vertinami dėl antioksidantų, vitamino K ir geležies, tačiau juose daug oksalo rūgšties (oksalatų). Oksalatai virškinamajame trakte jungiasi su kalciu ir sudaro druskas, kurias organizmui sunku įsisavinti.

    Tai ypač aktualu tiems, kurie vitaminą D vartoja kaulų sveikatai palaikyti arba kartu geria kalcio papildą – didelė špinatų salota ar žaliasis kokteilis tuo pačiu metu gali sumažinti iš maisto gaunamo kalcio pasisavinimą.

    Špinatų atsisakyti nereikia, tačiau vitamino D papildą gali būti pravartu vartoti kitu metu nei didesnį kiekį oksalatų turintį patiekalą.

    Alkoholis: svarbiau kiekis, o ne laikas

    Alkoholio atveju lemiamas yra ne tiek konkretus papildų vartojimo momentas, kiek išgeriamas kiekis. Gausus alkoholio vartojimas gali pažeisti kepenis, o jos dalyvauja vitaminą D paverčiant organizmui naudojama forma.

    Be to, kai kurios kepenų ligos gali apsunkinti riebalų pasisavinimą, o kartu – ir riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip vitaminas D. Tyrimai taip pat sieja gausų alkoholio vartojimą su mažesniu vitamino D kiekiu.

    Jei vartojate alkoholį, rekomenduojama riboti jo kiekį – dažniausiai nurodoma iki vieno gėrimo per dieną moterims ir iki dviejų vyrams.

    Kada verta sunerimti dėl papildų

    Skirtingai nei kai kurios vaistų sąveikos, šie maisto deriniai paprastai nesukelia greitų, iškart pastebimų simptomų. Problema dažniau paaiškėja po kelių savaičių ar mėnesių, kai kraujo tyrimai nerodo pagerėjimo.

    Jei vitamino D rodikliai nesikeičia, priežastys gali būti įvairios: netinkama dozė, nenuoseklus vartojimas ar sveikatos būklės, turinčios įtakos pasisavinimui.

    Kita svarbi rizika – per didelės vitamino D dozės. Kadangi jis kaupiamas organizme, perteklius gali sukelti per didelį kalcio kiekį kraujyje, o tai siejama su tokiais simptomais kaip pykinimas, silpnumas, troškulys, dažnesnis šlapinimasis ar inkstų akmenys.

    Pastebėjus neįprastus simptomus ar norint keisti dozę, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o ne didinti ją savarankiškai.

  • Kas nutinka tulžies pūslei kasdien geriant kavą: tyrimai sieja su mažesne akmenų rizika

    Kasdienis kavos puodelis gali paveikti ne tik budrumą, bet ir tulžies pūslę – nedidelį organą po kepenimis, kuriame kaupiama tulžis, padedanti virškinti riebalus.

    Kaip rašo „EatingWell“, tyrimai šioje srityje gana viltingi: kava gali skatinti tulžies pūslės susitraukimus ir taip būti siejama su mažesne simptominių tulžies akmenų rizika, tačiau poveikis nėra vienodas visiems.

    Valgant organizmas išskiria hormoną cholecistokininą (CCK), kuris siunčia signalą tulžies pūslei susitraukti ir išstumti tulžį į plonąją žarną. Gydytojai pažymi, kad reguliarus kavos vartojimas gali paskatinti tulžies pūslę dažniau „ištuštėti“, o ne leisti tulžiai užsistovėti.

    Vis dėlto tiems, kurie jau turi tulžies akmenų, tie patys susitraukimai kai kuriais atvejais gali sukelti diskomfortą. Jei po kavos atsiranda skausmas ar nemalonūs pojūčiai, verta stebėti savo organizmo reakciją ir pasitarti su gydytoju.

    Kaip kava veikia tulžies pūslę

    Straipsnyje teigiama, kad kava skatina tulžies pūslės susitraukimus ir tulžies judėjimą. Tai teoriškai gali mažinti tulžies užsistovėjimo tikimybę, kuri laikoma vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie akmenų formavimosi.

    Įdomu tai, kad panašus poveikis minimas ir geriant kavą be kofeino, todėl manoma, jog svarbūs gali būti ne vien kofeinas, bet ir kitos kavos sudedamosios dalys.

    Taip pat apžvelgiami stebimieji tyrimai, kuriuose reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne simptominių tulžies akmenų rizika. Galimi mechanizmai – didesnė tulžies tėkmė, geresnis tulžies pūslės judrumas ir tulžies rūgščių apykaitos pokyčiai.

    Kada kava gali kelti nemalonumų

    Jeigu tulžies akmenys jau susiformavę, tulžies pūslės susitraukimai gali tapti problema: akmuo gali prispausti ar užkimšti tulžies lataką. Tokia būklė gali pasireikšti staigiu, aštriu skausmu viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.

    Pažymima, kad įrodymų, jog būtent kava tiesiogiai sukelia tulžies pūslės priepuolius, nėra daug, o žmonių reakcijos skiriasi. Vis dėlto, jei po kavos kartojasi skausmas, logiška mažinti jos kiekį ir aptarti situaciją su medikais.

    Ką dar galima daryti dėl tulžies pūslės

    Be kavos, straipsnyje minimi ir kiti gėrimai bei įpročiai, galintys prisidėti prie geresnės savijautos. Pavyzdžiui, pakankamas vandens kiekis svarbus bendrai virškinimo sistemos veiklai, o kava be kofeino gali būti alternatyva tiems, kuriems kofeinas netinka.

    Tarp kasdienių rekomendacijų taip pat įvardijamas skaidulų gausus maistas (vaisiai, daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai), reguliari fizinė veikla ir nuoseklus, ne ekstremalus svorio mažinimas, jei jis reikalingas.

    Specialistai pabrėžia, kad nereikėtų ieškoti tulžies pūslės „detoksų“ ar „valymų“ – didžiausią reikšmę turi bendri sveikos gyvensenos pagrindai. Jei jaučiatės gerai, per daug dėl tulžies pūslės nerimauti paprastai nėra pagrindo.

  • 3 kasdieniai įpročiai, kurie nepastebimai veikia cukraus kiekį kraujyje

    Cukraus kiekis kraujyje (gliukozė) nėra „tiesi linija“ – natūralu, kad jis per dieną kyla ir krenta. Tačiau tam tikri kasdieniai įpročiai gali nepastebimai pastumti rodiklius nepageidaujama kryptimi, ypač jei žmogus turi prediabetą ar diabetą.

    Apie tai rašo „EatingWell“, remdamasis dietologų ir diabeto priežiūros specialistų įžvalgomis: įtakos gali turėti ne tik tai, ką valgome, bet ir miegas ar net tai, kiek laiko sėdime nejudėdami.

    Per mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) siejamas su tokiais simptomais kaip drebulys, prakaitavimas, alkis, galvos svaigimas, širdies plakimas ar nuotaikos pokyčiai. Sunkiais atvejais hipoglikemija gali būti pavojinga ir reikalauti skubios pagalbos.

    Per didelis cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija) ne visada iš karto sukelia aiškius simptomus, bet gali pasireikšti dideliu troškuliu, dažnu šlapinimusi, alkiu ar svorio kritimu. Ilgainiui padidėję rodikliai siejami su didesne diabeto komplikacijų rizika.

    Rytinė kava – svarbu ne tik ką įdedate

    Kava dažnai siejama su mažesne diabeto rizika, tačiau svarbu, kada ją geriate ir kuo ją gardinate. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kava gali paskatinti greitą cukraus šuolį, ypač jei joje daug pridėtinio cukraus (sirupai, saldūs grietinėlės pakaitalai).

    Minima ir tai, kad net juoda kava kai kuriems žmonėms gali pakelti cukraus kiekį, nes kofeinas gali mažinti ląstelių jautrumą insulinui. Jei pastebite tokį poveikį, siūloma kavą gerti su pusryčiais, o ne tuščiu skrandžiu, ir atsisakyti saldžių priedų.

    Norint suprasti individualią reakciją, gali padėti gliukozės matuoklis ar nuolatinis gliukozės stebėjimo prietaisas (CGM) – svarbu stebėti tendencijas, o ne vieną pavienį matavimą.

    Miegas – dažnai nuvertinama grandis

    Nors daug dėmesio skiriama mitybai ir fiziniam aktyvumui, miegas neretai lieka paraštėse. Teigiama, kad sutrikęs ar per trumpas miegas gali mažinti jautrumą insulinui ir apsunkinti gliukozės kontrolę.

    Apžvalgose ir tyrimuose aptariama, jog miego trūkumas (dažnai siejamas su mažiau nei 6 valandomis per naktį) ir vėlesnis ėjimas miegoti gali būti susijęs su didesniu atsparumu insulinui. Be to, neišsimiegojus dažniau mažėja aktyvumas ir didėja polinkis rinktis mažiau palankų maistą.

    Praktinis patarimas paprastas – siekti pastovaus miego režimo. Jei miego trūksta, siūloma pradėti nuo mažo žingsnio, pavyzdžiui, kas vakarą atsigulti 15 minučių anksčiau.

    Ilgas sėdėjimas, ypač po valgio

    Ilgos kelionės, susitikimai ar darbas prie kompiuterio dažnai reiškia daug sėdėjimo. Kuo mažiau judame, tuo mažiau kūnas naudoja gliukozę kaip kurą, o tai gali atsispindėti ir cukraus kreivėje.

    Pabrėžiama, kad po valgio raumenų darbas ypač naudingas, nes aktyvūs raumenys „sunaudoja“ gliukozę. Dėl to rekomenduojamas trumpas 10–15 minučių pasivaikščiojimas po valgymo.

    Dar vienas praktiškas principas – judėti dažniau, bet trumpai: kas 30 minučių atsistoti ir padaryti pertrauką. Tai gali būti keli pritūpimai, ėjimas vietoje ar trumpas ratas aplink biurą.

    Kas padeda valdyti cukraus kiekį kraujyje

    Specialistai akcentuoja, kad svarbiausia – nuoseklumas ir dėmesys bendram vaizdui, o ne „tobuli“ vienkartiniai rezultatai. Cukraus kiekio valdymas dažnai prasideda nuo įpročių, kuriuos realu išlaikyti ilgą laiką.

    Siūloma rinktis subalansuotus patiekalus, kuriuose netrūksta skaidulų, baltymų ir sveikųjų riebalų, daugiau judėti po valgio ir miegą laikyti svarbia cukraus kontrolės plano dalimi. Taip pat gali padėti paprastas savistabos žurnalas ar CGM, leidžiantys pamatyti, kas konkrečiai veikia jūsų organizmą.