Floridoje aptiktas grybas vienu metu gamina psilocibiną ir mirtinas amatoksinas

Written by

in

Floridoje aptiktas naujai aprašytas grybas nustebino mokslininkus: jo audiniuose rasta ir psichodelinių medžiagų, ir itin pavojingų toksinų, sukeliančių mirtinus apsinuodijimus. Tyrėjai teigia, kad tai pirmas patvirtintas atvejis, kai vienas grybas „sujungia“ abi šias cheminių junginių grupes.

Apie radinį paskelbė Floridos universiteto ir Jutos universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti žurnale „Current Biology“. Naujas rūšies pavadinimas – Galerina indica, o patys autoriai jį praminė „tamsiuoju magiškuoju grybu“.

Proveržis įvyko tyrinėjant pelkėtose Floridos vietovėse augančius grybus. Mokslininkas Andrew Kunik aptiko nedidelį rudą grybą, augusį ant samanomis apaugusio palmės kamieno, ir priskyrė jį Galerina genčiai, kurios atstovai jau žinomi dėl pavojingų toksinų.

Visgi vienas požymis sukėlė papildomą įtarimą: pažeidus vaisiakūnį, jis pamėlynuodavo. Toks melsvėjimas dažnai siejamas su kai kuriais psilocibiną gaminančiais grybais, todėl nuspręsta tiksliai ištirti jo cheminę sudėtį.

Ką tiksliai rado laboratorijoje

Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad G. indica audiniuose yra psilocibino ir psilocino – junginių, siejamų su psichodeliniu poveikiu. Tuo pat metu aptiktos ir amatoksinos – vienos pavojingiausių natūralių grybų nuodų grupių.

Amatoksinos žinomos ir iš žalsvosios musmirės (Amanita phalloides) – jos gali sukelti sunkų kepenų pažeidimą ir baigtis mirtimi. Tad šio grybo „derinys“ kelia ypatingą susidomėjimą, bet kartu primena ir apie apsinuodijimų grybais rizikas.

Be to, mokslininkai nurodo identifikavę anksčiau neaprašytą amatoksino formą, kurią pavadino alfa-proamanitinu. Tai leidžia manyti, kad naujai aprašyta rūšis gali slėpti ir daugiau iki šiol mokslui nežinomų cheminių junginių.

Kaip vienas grybas įgijo tokias savybes

Ne mažiau intriguojanti pasirodė genetinė pusė. Genomo analizės rodo, kad grybas turi genus, reikalingus tiek psilocibino, tiek amatoksinų gamybai.

Tyrėjai įtaria, kad svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti vadinamasis horizontalus genų perdavimas – kai genetinė informacija perduodama tarp tiesiogiai negiminingų organizmų. Tokiu būdu grybai galėtų „perimti“ genų rinkinius, leidžiančius sintetinti specifinius junginius.

Autoriai taip pat pažymi, kad genetiniai keliai, susiję su abiejų medžiagų gamyba, Galerina genties evoliucijoje galėjo atsirasti per atskirus įvykius.

Kodėl grybui reikėtų ir psichodelikų, ir nuodų

Kol kas lieka atviras klausimas, kam vienam organizmui reikėtų ir psichodelinių medžiagų, ir itin stiprių toksinų. Viena hipotezė – toks „cheminis arsenalas“ gali padėti apsisaugoti nuo gyvūnų, kurie kitaip galėtų grybą suėsti.

Mokslininkai pabrėžia, kad tiek amatoksinos, tiek psichodeliniai junginiai gali veikti grybus mintančius organizmus, tačiau tiksli šios kombinacijos funkcija dar bus tiriama.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *