7 maisto saugos klaidos vaišių šeimininkams: kaip išvengti apsinuodijimo vakarėlyje

Written by

in

Vakarėlio metu lengva pamiršti, kiek laiko maistas stovi ant stalo ar ar patiekalai pakankamai įkaitinti. Tačiau būtent tokios smulkmenos dažniausiai lemia maisto saugos klaidas, kurios gali baigtis apsinuodijimu.

Kaip rašo „EatingWell“, maisto saugos specialistai ir šefai išskiria septynias dažniausias situacijas, kuriose šeimininkai suklysta, ir paprastus būdus tai ištaisyti. Dauguma rekomendacijų sukasi apie du dalykus – laiką ir temperatūrą.

Pagrindinė rizika atsiranda tada, kai patiekalai ilgai stovi kambario temperatūroje, o šeimininkas, blaškomas svečių, nebeseka, kada kas buvo patiekta. Kitas dažnas spąstas – neteisingas karštų patiekalų laikymas ar bandymas „iš akies“ įvertinti, ar mėsa jau iškepusi.

Šios taisyklės aktualios ir Lietuvoje: net jei maistas atrodo ir kvepia gerai, bakterijos gali daugintis nepastebimai. Todėl svarbu ne tik skanus meniu, bet ir saugūs įpročiai virtuvėje bei prie vaišių stalo.

1 klaida: viską išdėti iš karto

Atrodo patogu visą vaišių stalą paruošti dar prieš atvykstant pirmiesiems svečiams, bet ne visada tai geriausias sprendimas. Jei renginys neformalus ir svečiai užkandžiauja kelias valandas, dalis patiekalų ilgai stovės ne šaldytuve.

Praktinis sprendimas – maistą dėti mažesnėmis porcijomis, o papildymus laikyti tinkamoje temperatūroje: šaltus – šaldytuve, karštus – orkaitėje ar kitoje šilumą palaikančioje vietoje. Taip išlaikoma ir kokybė, ir sauga.

2–4 klaidos: laikas ant stalo ir netinkamas pašildymas

Vakarėlio metu lengva pamesti laiką ir nebežinoti, kiek patiekalai stovi kambario temperatūroje. Specialistai siūlo paprastą triuką: padėjus patiekalą ant stalo, telefone nusistatyti laikmatį – skaičiuoti reikia nuo to momento, kai maistas padedamas, o ne kai svečiai pradeda valgyti.

Kita klaida – manyti, kad šildymo padėklas, puodas ar šilumą palaikantis indas visada užtikrina pakankamą karštį. Jie padeda tik tada, jei maistas iš tiesų išlieka pakankamai karštas, o tai verta patikrinti termometru.

Taip pat nereikėtų į pusiau ištuštėjusį indą berti naujos, „šviežios“ porcijos. Ant indo dugno likęs maistas jau galėjo ilgai stovėti, būti liečiamas įrankiais ir rankomis, todėl saugiausia – pakeisti visą indą kitu, laikytu tinkamoje temperatūroje.

5–7 klaidos: kryžminė tarša, „iš akies“ kepimas ir likučiai

Ypač daug rizikos atsiranda, kai tie patys įrankiai ar lėkštės naudojami žaliai ir jau iškeptai mėsai. Jei ant žaliavos buvo bakterijų, jos lengvai persikelia ant gatavo patiekalo, todėl verta turėti atskiras žnyples ar bent jau pasikeisti įrankius, kai maistas iškepa.

Dar viena dažna klaida – spėti, ar mėsa ar kitas patiekalas jau iškepęs, pagal spalvą ar plutelę. Išorė gali apskrusti gerokai anksčiau, nei saugiai įkaista vidus, todėl patikimiausias būdas – virtuvinis termometras.

Galiausiai, nereikėtų laukti, kol vakarėlis baigsis, kad sudėtumėte likučius į šaldytuvą. Patariama maistą atšaldyti ir į šaldytuvą padėti kuo greičiau, naudojant negilius indus, kad atvėstų tolygiau, ir neperkrauti šaldytuvo – orui turi likti vietos cirkuliuoti.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *