Žaidime „Grand Theft Auto VI“ Floridą primenanti Leonidos valstija turi tai, ko reali Florida beveik neturi – kalnus. „Rockstar Games“ į žemėlapį įtraukė uolėtas aukštumas ir vingiuotus kalnų kelius, kad pasaulis būtų įvairesnis, tačiau tikroji Floridos geologija, nors ir plokščia, slepia ne mažiau įspūdingų siurprizų.
Kaip rašo „ZME Science“, realios Floridos aukščiausias natūralus taškas siekia vos 105 metrus virš jūros lygio – tai žemiausias „aukščiausias taškas“ tarp visų JAV valstijų. Daug kur reljefas toks lygus, kad lipdamas į „viršūnę“ žmogus gali net nepastebėti, jog kilo.
Žaidime lapkričio 19 dieną pasirodęs „GTA 6“ nuveda į Mount Kalaga nacionalinį parką – su skardžiais, kriokliais ir kalnų keliais. Šis regionas atrodo labiau panašus į JAV vakarų ar pietryčių kalnuotas vietoves nei į vadinamąją Saulės valstiją.
Vis dėlto Floridos „trūkumas“ – kalnų nebuvimas – yra tik dalis istorijos. Po beveik idealiai lygiu paviršiumi slypi kalkakmenio sluoksniai, urvai, šaltiniai ir karstinės tuštumos, kurios lemia ir garsias smegduobes, ir tai, kad kai kurios upės gali „dingti“ po žeme.
Kalnai žaidime, kalvos realybėje
„Rockstar Games“ kūrybinės laisvės šiuo atveju suprantamos: kalnų reljefas suteikia daugiau galimybių gaudynėms, vaizdingiems maršrutams ir žaidimo dinamikai. Florida realybėje turi kalvų, bet jos menkai primena tai, ką įprastai laikome kalnais.
Pavyzdžiui, Sugarloaf Mountain – viena aukštesnių vietų Floridoje – pakyla maždaug iki 95 metrų virš jūros lygio. O aukščiausias natūralus taškas, Britton Hill, siekia apie 105 metrus.
Kaip Florida „susikūrė“ be kalnų
Kalnų grandinėms susiformuoti paprastai reikia didžiulių tektoninių jėgų, stumiančių Žemės plutą aukštyn. Florida ilgą geologinės istorijos dalį buvo visai kitoks kraštovaizdis – šiltos, seklumos jūros, kuriose kaupėsi jūrinių organizmų liekanos.
Per ilgą laiką iš jų susidarė storos kalkakmenio sankaupos. Jūros lygis kito, pakrantės slinko, o dalis dabartinių kalvų iš esmės yra senovinių pakrančių ir kopų „atsiminimai“. Vienas pavyzdžių – Lake Wales Ridge, siejamas su kadaise iš vandens kyšojusiomis smėlio salomis.
Floridos „povandeninę“ praeitį ypač aiškiai rodo Florida Keys salynas. Tekste minimi duomenys, kad maždaug prieš 125 000 metų jūros lygis buvo apie 6–8 metrais aukštesnis nei dabar, todėl klestėjo koralų rifai, kurių liekanos vėliau virto Key Largo Limestone.
Dramatiškiausi vaizdai – po žeme
Kalkakmenis turi silpną vietą: jį ilgainiui tirpdo vanduo, ypač kai jis, tekėdamas per dirvožemį, tampa šiek tiek rūgštesnis. Per tūkstančius ar milijonus metų tokia lėta erozija praplečia mikroįtrūkimus į požeminius kanalus ir ertmes.
Toks reljefas vadinamas karstiniu, ir Florida jo turi labai daug. Tekste nurodoma, kad yra užfiksuota daugiau nei 1 000 šaltinių, kur požeminis vanduo veržiasi į paviršių ir kartais maitina itin skaidrias upes.
Tačiau karstas turi ir tamsiąją pusę: kai po paviršiumi susidaro didelės tuštumos, gruntas gali neatlaikyti ir įgriūti – taip formuojasi smegduobės. Straipsnyje primenamas 2017 metų atvejis netoli Tampos, kai didelė smegduobė prarijo du namus ir valtį, o 2013 metais Seffner mieste smegduobė atsivėrė po miegamuoju ir pražudė 37 metų Jeffą Bushą.
Everglades: ne vien pelkė
Jei kalnai Leonidoje labiau primena meninę interpretaciją, tai Everglades tipo kraštovaizdis „GTA 6“ perteikiamas gerokai atpažįstamiau. Žaidime matomi dideli šlapžemių plotai su tamsiu vandeniu ir aligatoriais turi aiškų realų atitikmenį.
Vis dėlto tikrieji Everglades – ne tiesiog „stovinti pelkė“. Istoriškai tai buvo lėtai pietų kryptimi slenkantis gėlo vandens „lapas“, tekantis iš Lake Okeechobee srities Floridos įlankos link.
Tekste pabrėžiama, kad per maždaug 160 kilometrų atstumą žemė ten nusileidžia tik 3,7–4,3 metro. Dėl tokio menko nuolydžio vanduo ne „bėga“, o labai lėtai slenka per šlapžemes – taip ir atsirado pavadinimas „Žolės upė“.
Kylanti jūra ir vanduo, kuris ateina iš apačios
Itin plokščias reljefas ir porėtas kalkakmenis reiškia ir kitą Floridos problemą: vanduo gali kelti grėsmę ne tik nuo pakrantės pusės. Jūros lygio pokyčiai gali paveikti požeminio vandens lygį, o tai apsunkina potvynių valdymą net ir ten, kur nėra audros bangos.
Tekste minimas „Environmental Monitoring and Assessment“ publikuotas tyrimas, kuriame analizuoti 1997–2022 metų požeminio vandens duomenys. Jo išvada – pakrantės zonose požeminio vandens lygis vis labiau seka jūros lygio pokyčius, o kai kur vanduo išlikdavo aukščiau žemės paviršiaus net sausringu laikotarpiu.
Taigi, nors „GTA 6“ Leonida su kalnais yra pramogos dalis, realioji Florida pasiūlo kitokį dramatizmą – ne viršūnėse, o po kojomis: nuo požeminių ertmių iki smegduobių ir vandens, kuris gali kilti iš apačios.
Leave a Reply