Vienas garsiausių matematikos neišspręstų uždavinių – Rymano hipotezė – galėjo priartėti prie sprendimo, tačiau kol kas tai tėra nepatvirtintas teiginys. Bendrovės „Anthropic“ matematikas Leventas Alpöge sako, kad, padedamas pokalbių roboto „Claude“, rado įrodymą, kuris, jei pasitvirtintų, būtų istorinės reikšmės.
Kaip rašoma „ZME Science“, L. Alpöge savo tinklalapyje paskelbė keturių puslapių pareiškimą, kuriame tvirtina atradęs Rymano hipotezės įrodymą. Jis nenurodė, kuri „Claude“ versija buvo naudojama, tačiau pažymima, kad ankstesni „Anthropic“ bandymai matematikoje buvo siejami su tyriminėmis, plačiajai auditorijai neprieinamomis sistemomis.
Rymano hipotezė matematikus kamuoja jau 167 metus. Ji siejama su pirminių skaičių pasiskirstymo dėsningumais ir vadinamąja Rymano dzeta funkcija – objektu, kurio „nuliai“ (taškai, kuriuose funkcijos reikšmė lygi nuliui) turi esminę reikšmę suprantant, kaip elgiasi pirminiai skaičiai.
Teiginys kol kas nėra nepriklausomai patikrintas, todėl apie galutinį proveržį kalbėti anksti. Jei įrodymas atlaikytų bendruomenės patikrą, tai būtų vienas svarbiausių pastarųjų kartų matematikos pasiekimų ir reikšmingas lūžis vertinant DI gebėjimą prisidėti prie fundamentalių mokslo atradimų.
Kas yra Rymano hipotezė
Pirminiai skaičiai – tai didesni nei 1 skaičiai, kurie dalijasi tik iš savęs ir vieneto, pavyzdžiui 2, 3, 5, 7, 11 ar 13. Jie laikomi aritmetikos „statybiniais blokais“, nes kiekvieną sveikąjį skaičių galima išskaidyti į pirminių sandaugą.
Vis dėlto pirminių skaičių pasiskirstymas nėra nuspėjamas: kartais jie pasitaiko greta, o kartais tarp jų atsiveria didžiuliai tarpai. Matematikai seniai moka apytiksliai įvertinti, kiek pirminių skaičių yra mažesnių už pasirinktą ribą, tačiau esminis klausimas – kiek realus skaičius gali nukrypti nuo šio įverčio.
1859 metais vokiečių matematikas Bernhardas Rymanas pasiūlė ryšį tarp pirminių skaičių ir dzeta funkcijos. Hipotezė teigia, kad visi „esminiai“ (nevadinamieji trivialūs) šios funkcijos nuliai turi gulėti ant vienos vertikalios linijos kompleksinėje plokštumoje, kurios realioji dalis lygi 1/2.
Tekste taip pat minima, kad pagal Clay matematikos instituto informaciją tyrėjai patikrino pirmuosius 10 trilijonų reikšmingų nulių ir visi jie atitiko Rymano prognozę. Tačiau net ir labai didelis patikrintų atvejų skaičius matematikoje nepakeičia įrodymo, galiojančio begalybei atvejų.
Ką teigia „Anthropic“ matematikas
L. Alpöge rašo, kad apie Rymano hipotezę galvojo dar nuo studijų laikų ir ilgai kaupė priemones, kurios galėtų būti naudingos sprendžiant šią problemą. Dirbdamas su „Claude“, jis esą pradėjo jungti idėjas iš skirtingų matematikos sričių.
Anot jo, svarbus postūmis kilo iš susijusio Rymano hipotezės varianto, kuris jau buvo išspręstas kitoje matematinėje aplinkoje. Pagrindinis iššūkis buvo šiuos metodus pritaikyti įprastiems sveikiesiems skaičiams.
L. Alpöge teigimu, „Claude“ padėjo rasti apėjimą, pasitelkiant pasikartojančias transformacijas, vadinamas „theta lifts“. Jis pripažįsta, kad argumentas yra itin sudėtingas, apimantis daugybę skaičių teorijos idėjų, o pats įrodymo konstravimas galiausiai esą peržengė jo paties techninį supratimą.
Jis taip pat nurodo, kad svarbiausi proveržiai įvyko lapkričio viduryje, o apibendrintas rezultatas, kurį jis sieja su apibendrintąja Rymano hipotezės versija, pasiektas lapkričio 16 dieną.
Kodėl įrodymo dar negalima laikyti patvirtintu
Pasak paties autoriaus, tradicinio, įprastos apimties matematinio straipsnio, kuriame būtų aiškiai ir glaustai išdėstytas pilnas įrodymas, jis kol kas nepaskelbė. Jis teigia, kad kompiuteriu sugeneruota rašytinė versija viršijo 250 000 puslapių, o vėliau, bendruomenei geriau perpratus idėjas, įrodymas galėtų smarkiai sutrumpėti.
Vietoje to jis pateikė įrodymą kaip kodą „Lean“ aplinkoje. „Lean“ – tai sistema, skirta ypač griežtai tikrinti matematinius samprotavimus: ji mechaniškai patikrina, ar kiekvienas žingsnis logiškai seka iš ankstesnių.
Tačiau vien to nepakanka galutiniam patvirtinimui. Net jei „Lean“ patikrintų logiką, dar reikia įsitikinti, kad kode tiksliai apibrėžta būtent Rymano hipotezė, neįslėpta papildomų prielaidų, o visas projektas sėkmingai sukompiliuoja.
Kol matematikai to nepadarys, Rymano hipotezė oficialiai išspręsta nelaikoma, o su ja siejamas 1 mln. JAV dolerių (apie 920 tūkst. eurų) Clay instituto prizas lieka „pakibęs“. Pagal instituto taisykles sprendimas turi būti publikuotas tinkamame leidinyje, sulaukti plataus pripažinimo, o svarstymas dėl prizo vyksta tik praėjus mažiausiai dvejiems metams.
Leave a Reply