Kurkuma dažnai minima kaip prieskonis, galintis padėti mažinti uždegiminius procesus organizme, o tam daugiausia dėmesio skiriama dėl joje esančio junginio kurkumino.
Kaip aiškinama mitybos specialistų rekomendacijose, kurkuminas siejamas su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, tačiau svarbu suprasti, kas apskritai yra uždegimas ir kada jis tampa problema.
Uždegimas – natūrali organizmo apsauginė reakcija į infekcijas ar traumas: imuninė sistema į pažeistą vietą „sutelkia“ ląsteles, kad padėtų gyti audiniams arba kovotų su infekcija.
Vis dėlto, kai uždegiminė reakcija užsitęsia ir tampa lėtinė, ji gali būti siejama su įvairiomis sveikatos būklėmis, todėl dalis žmonių ieško būdų, kaip mityboje sumažinti galimą „uždegiminį krūvį“.
Kaip kurkuma siejama su uždegimu
Pagrindinis kurkumos veiklusis junginys – kurkuminas. Tyrimuose jis nagrinėjamas dėl gebėjimo veikti kelis su uždegimu susijusius biologinius kelius ir taip potencialiai prisidėti prie uždegiminės reakcijos „nuraminimo“.
Publikacijoje minimi duomenys, kad kurkuminas gali būti siejamas ir su C reaktyviojo baltymo (CRB) rodikliais – tai kraujo baltymas, kurio kiekis didėja esant uždegimui, o padidėjęs lygis gali būti vienas iš lėtinio uždegimo žymenų.
Tačiau pabrėžiama, kad tyrimuose dažnai naudojamos didesnės kurkumino dozės, nei įprastai gaunama vien iš maisto, todėl nereikėtų tikėtis, jog keli prieskonio žiupsneliai prilygs klinikiniuose tyrimuose taikomiems kiekiams.
Kodėl siūloma derinti su juodaisiais pipirais
Gaminant su kurkuma, patariama įdėti ir šiek tiek maltų juodųjų pipirų. Juoduosiuose pipiruose esantis piperinas siejamas su geresniu kurkumino įsisavinimu.
Jei kurkuminas pasisavinamas prasčiau, dalis jo gali tiesiog „praeiti“ pro organizmą neįsisavinus, todėl šis derinys dažnai minimas kaip praktiškas būdas sustiprinti galimą poveikį.
Ta pati logika taikoma ir papildams: renkantis kurkumino ar kurkumos papildą, rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra piperino (ar juodųjų pipirų).
Kaip dažniau įtraukti kurkumą į mitybą
Kurkuma plačiai naudojama Pietų ir Pietryčių Azijos virtuvėse, taip pat kai kuriuose Artimųjų Rytų patiekaluose. Jos žemiškas, kiek kartokas skonis tinka tiek sūriems, tiek kai kuriems saldesniems deriniams.
Publikacijoje siūloma kurkumą dėti į glotnučius, gėrimus, košes, sriubas ar salotas. Dažnai pabrėžiama ir tai, kad nedidelis kiekis gali ryškiai pakeisti patiekalo spalvą, todėl šį prieskonį patogu naudoti „po truputį“.
Kartu primenama, kad kurkuma nėra vaistų pakaitalas: jei žmogus gydosi dėl būklių, kuriose svarbus uždegimas, mitybos pokyčiai turėtų būti tik dalis bendro plano, o ne gydymo pakeitimas.
Leave a Reply