CP v2

Author: admin

  • „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas 7 miestuose

    „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas 7 miestuose

    „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ kviečia gyventojus dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Elektrėnuose. Ekskursijų tikslas – stiprinti visuomenės pasirengimą veikti krizės metu, suteikti praktinių žinių, kaip elgtis skirtingų ekstremaliųjų situacijų atvejais, ir priminti, kokius pasirengimo darbus svarbu atlikti šeimoje jau dabar.

    „Šiandien, kai pasaulyje netrūksta įvairių iššūkių – nuo stichinių nelaimių iki geopolitinių grėsmių – pasirengimas tampa neatidėliotina būtinybe. Saugumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus: kuo labiau esame stiprūs žiniomis, kurias pasitikrinome ir praktiškai išbandėme įvairių pratybų forma, tuo ramiau ir užtikrinčiau galime reaguoti bei padėti sau ir artimiesiems, kai tam ateis laikas“, – sako „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė.

    Ekskursijų metu dalyviai ne tik išklausys teorinę informaciją, bet ir gyvai apsilankys artimiausioje priedangoje ar kolektyvinės apsaugos statinyje. Jie sužinos skirtingų statinių paskirtį, išmoks atpažinti jų ženklinimą ir supras, kaip tokiose vietose elgtis.

    Pasak I. Dirmaitės, dalyviai taip pat susipažins su penkių žingsnių programa. Ji apima gebėjimą atpažinti galimus pavojus ir tinkamai į juos reaguoti, šeimos veiksmų plano sudarymą, išvykimo krepšio susidėjimą, pasirengimą bent 72 valandoms iki atvyks pagalba, taip pat aptariama, kokias patikimas oficialias programėles verta turėti telefone.

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos vyksta realiose miesto vietose, todėl dalyviai gali praktiškai pamatyti civilinės saugos infrastruktūrą, susipažinti su jos paskirtimi, aptarti galimus ekstremaliųjų situacijų scenarijus ir pirmuosius veiksmus, kurių reikėtų imtis. Taip pat primenami baziniai principai, padedantys sustiprinti asmeninį ir šeimos saugumą nelaimės atveju.

    Priklausomai nuo oro sąlygų, ekskursijos vyks iki lapkričio, o jų trukmė – iki 2 valandų. Jas ves apmokyti „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ civilinės saugos savanoriai. Dalyvauti gali visi, norintys sužinoti, kaip pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms. Organizacijos teigimu, pernai nemokamose civilinės saugos ekskursijose dalyvavo daugiau nei 53 tūkst. gyventojų.

    „Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie saugesnės visuomenės kūrimo savo pavyzdžiu. Kuo daugiau bus mūsų, kurie atėjo į tokią ekskursiją, pasikartojo ar atsinaujino turimas žinias ir atsivedė šeimos narius ar draugus, tuo labiau tiek individualiai, tiek kaip visuomenė būsime atsparesni bet kokiam scenarijui, kai reikės operatyviai veikti“, – teigia I. Dirmaitė.

    Registruotis į „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ ekskursijas galima organizacijos interneto svetainėje.

    „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ – tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais. Kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija ji veikia 191 valstybėje ir vienija daugiau nei 97 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremaliosiose situacijose ir krizėse, taip pat remti pažeidžiamiausius žmones Lietuvoje ir už jos ribų.

  • Po premjeros Alytuje – netikėtas sprendimas: „Teatrakmeniai“ atiteko trims kūrėjams

    Po premjeros Alytuje – netikėtas sprendimas: „Teatrakmeniai“ atiteko trims kūrėjams

    Tarptautinės teatro dienos išvakarėse, kovo 26-ąją, Alytaus teatre įvyko naujo spektaklio „MES – ŽVĖRYS“ (rež. A. Jankevičius) premjera. Po jos tradiciškai įteikti Alytaus teatro apdovanojimai „Teatrakmeniai“, skirti pagerbti žmones, kurie kasdieniu darbu išsiskiria atsakingumu, darbštumu ir ypatingu atsidavimu teatrui.

    Daugiau nei dešimtmetį gyvuojančios „Teatrakmenių“ tradicijos šių metų laureatus paskelbė praėjusių metų apdovanojimo laimėtoja, kultūros projektų vadybininkė Karolina Vaičiulė, kartu su režisieriaus asistente Alma Purvinyte.

    Įprastai „Teatrakmeniai“ įteikiami dviem Alytaus teatro darbuotojams, tačiau šiemet komisija nusprendė padaryti išimtį ir apdovanoti net tris žmones.

    Pirmasis „Teatrakmenio“ apdovanojimas atiteko aktoriui Vincui Vaičiuliui – už reikšmingus 2025 metų kūrybinius pasiekimus, aktyvią sceninę veiklą bei svarų indėlį į teatro meninę ir edukacinę veiklą.

    Per 2025 metus V. Vaičiulis sukūrė naujus vaidmenis spektakliuose „Iliuzijos“ (1-asis vyras, rež. M. Spiazzi), „Didelis mažas“ (Didelis, rež. B. Banevičiūtė), „Pilėnai“ (Frydrichas, rež. A. Špilevoj) ir „Teta, kada meilė išeis į kiemą?“ (Pyktis, rež. A. Kavaliauskaitė). Šie vaidmenys, pasak teatro, atskleidė aktoriaus kūrybinį universalumą, gebėjimą kurti skirtingų žanrų ir stilistikos personažus bei profesionaliai bendradarbiauti su įvairiais režisieriais. Per metus jis taip pat suvaidino 80 spektaklių, dalyvavo kvalifikacijos kėlimo veiklose, vedė edukacinius užsiėmimus ir įsitraukė į kitus renginius.

    Antrasis „Teatrakmenio“ apdovanojimas įteiktas aktorei ir režisierei Andrai Kavaliauskaitei – už svarbius 2025 metų meninius pasiekimus.

    Per 2025 metus A. Kavaliauskaitė sukūrė penkis vaidmenis spektakliuose, iš kurių tris pati režisavo. Taip pat ji kūrė scenografiją ir kostiumus spektakliams „Kodas F32“, „Tu – mano delfinas“ ir „Teta, kada meilė išeis į kiemą?“, o dviem spektakliams – ir dramaturgiją. Teatro teigimu, kurdama vaidmenis ji aktyviai įsitraukė į kūrybinį procesą, teikė pasiūlymus režisieriams, savo darbams rašė dainų tekstus ir vokalines partijas. Jos veikla pastebima ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje – 2025 metais ji įvertinta „Metų jaunimo kūrėjos“ apdovanojimu už indėlį stiprinant Lietuvos jaunimą ir bendruomenę.

    Trečiasis „Teatrakmenio“ apdovanojimas atiteko rinkodaros vadovei Monikai Aziulevičiūtei-Vartavičienei – už reikšmingą indėlį plečiant teatro veiklą ir stiprinant jo įvaizdį.

    Nurodoma, kad M. Aziulevičiūtė-Vartavičienė kryptingai kuria pozityvią, konstruktyvią ir vizualiai patrauklią rinkodaros komunikaciją, stiprina partnerystes bei inicijuoja naujas bendradarbiavimo galimybes. Analizuodama auditorijos poreikius ir planuodama reklamos kampanijas, ji prisideda prie sklandaus teatro paslaugų ir kūrybinių projektų įgyvendinimo, nuosekliai didina teatro žinomumą ir stiprina ryšį su skirtingomis tikslinėmis grupėmis.

    Atsiimdami „Teatrakmenius“, V. Vaičiulis, A. Kavaliauskaitė ir M. Aziulevičiūtė-Vartavičienė neslėpė emocijų – džiaugėsi ir nuoširdžiai dėkojo už pasitikėjimą, palaikymą bei įkvėpimą, pabrėždami bendrystės ir kūrybinės komandos svarbą.

    Šiemet „Teatrakmenius“ kūrė juvelyras Ruslanas Alekberovas.

    Sveikiname teatralus ir žiūrovus su Tarptautine teatro diena.

    Alytaus miesto teatro informacija

  • Ieškoma 3 darbuotojų Patašinės seniūnijoje: siūlomas MMA ir darbas iki 6 mėnesių

    Ieškoma 3 darbuotojų Patašinės seniūnijoje: siūlomas MMA ir darbas iki 6 mėnesių

    Patašinės seniūnija ieško 3 darbuotojų, norinčių prisidėti prie aplinkos tvarkymo ir bendruomenės erdvių priežiūros.

    Reikalavimai

    Norintys kandidatuoti turi būti registruoti Užimtumo tarnyboje ir atitikti bent vieną iš šių kriterijų:

    • būti ilgalaikiu bedarbiu (daugiau nei 12 mėn.)
    • būti piniginės socialinės paramos gavėju
    • būti vyresniam nei 40 metų
    • būti besirengiančiam darbo rinkai

    Darbo pobūdis

    Darbas laikino pobūdžio – aplinkos tvarkymo ir smulkaus remonto darbai valstybinėje žemėje. Bus prižiūrimos pakrantės, takai, želdiniai ir infrastruktūros objektai.

    Darbai gali būti vykdomi švietimo, kultūros, socialinėse ir kitose visuomeninės paskirties įstaigose. Taip pat gali būti prižiūrimi kultūros paveldo objektai, kapinės, parkai, melioracijos ir hidrotechnikos statiniai.

    Įdarbinimo trukmė

    Iki 6 mėnesių.

    Reikalingi įgūdžiai

    • gebėjimas dirbti žoliapjovėmis ir vejapjovėmis
    • atsakingumas, drausmingumas

    Darbo užmokestis

    Mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas.

    Susidomėjote?

    Kreipkitės į Patašinės seniūniją:
    seniūnas Juozas Milius
    +370 343 55 542
    +370 698 76 783
    juozas.milius@marijampole.lt

  • Bulves sodina nebekasdamas: uždengia storu šieno sluoksniu ir iš krūmo renka po 2 kibirus

    Bulves sodina nebekasdamas: uždengia storu šieno sluoksniu ir iš krūmo renka po 2 kibirus

    Kam dar vargti lysvėse su kastuvu, jei bulves galima tiesiog uždengti mulčiu? Šis paprastas metodas padeda sutaupyti laiko, gerina dirvožemio derlingumą ir palengvina derliaus nuėmimą.

    Bulvių sodinimas po šienu – sprendimas tiems, kurie pavargo nuo sunkių darbų darže. Metodas paprastas: sudygusius gumbus išdėliokite ant dirvos paviršiaus ir uždenkite storu sausos žolės „apklotu“.

    Taip galima pamiršti kastuvą, nes dirva po mulčiu visą vasarą išlieka puri ir drėgna. Be to, sutaupoma daug laiko – nebereikia kas savaitę ravėti ir kapoti piktžolių.

    Po šienu dirva „kvėpuoja“ geriau nei tada, kai po lietaus susidaro kieta plutelė. Vadinasi, sudaromos palankesnės sąlygos šaknims gauti daugiau deguonies ir maisto medžiagų.

    Šiam būdui nereikia perkasinėti žemės nei rudenį, nei pavasarį. Pakanka pasirinkti plotą, kuriame auginsite bulves, ir, jei reikia, nupjauti didesnes piktžoles.

    Komposto ar perpuvusio mėšlo įterpti nebūtina, nes pamažu yrantis šienas pats tampa organine trąša būsimiems gumbams. Vis dėlto norint galima papildomai patręšti, lengvai sumaišant trąšas su viršutiniu dirvos sluoksniu.

    Svarbiausia – paruošti lygią, švarią vietą gumbams išdėlioti. Patys gumbai turėtų būti iš anksto sudygdyti – tai vienas esminių sėkmės veiksnių.

    Ant kiekvieno gumbelio turėtų būti tvirti 2–3 cm ilgio daigai. Tuomet augalui lengviau prasiskverbti pro šieno sluoksnį ir greičiau pradėti auginti lapus.

    Didelę reikšmę turi ir mulčio storis. Jei šieno bus per mažai, saulė pasieks gumbus ir jie pažaliuos. Jei sluoksnis bus per storas, bulvės gali pradėti šusti, be to, gali atsirasti šliužų.

    Dažniausiai rekomenduojama dėti apie 20–25 cm šieno. Nors iš pradžių tai atrodo labai storas sluoksnis, reikia įvertinti, kad vėliau jis pastebimai suslūgs. Svarbu, kad mulčias visiškai uždengtų gumbus. Dengti galima šienu, šiaudais ar žole, tačiau ji turi būti visiškai sausa.

    Nors šis būdas neretai sumažina kenkėjų, pavyzdžiui, kolorado vabalų ar spragšių lervų, kiekį, papildomai į šieno mulčią galima įmaišyti šiek tiek svogūnų lukštų – tai gali sustiprinti apsaugą.

    Taip pat galima periodiškai purkšti lysves, nes nėra metodo, kuris visiškai apsaugotų bulves nuo kenkėjų. Vis dėlto bulvių auginimas po šienu dažniausiai padeda jų gerokai sumažinti.

  • Atsisveikino su brangia chemija nuo amarų: 1 vaistinės priemonė už 10 grivinų veikia iškart

    Atsisveikino su brangia chemija nuo amarų: 1 vaistinės priemonė už 10 grivinų veikia iškart

    Gali skambėti netikėtai, tačiau amarai gali pradėti nykti jau po pirmojo nupurškimo paprastu tirpalu. Tuomet rožės ima gausiau žydėti, o agurkai auga sparčiau – nenaudojant brangių pesticidų.

    Amarai daugeliui daržininkų yra rimta problema, nes šie kenkėjai dauginasi itin greitai. Jie siurbia sultis iš jaunų ūglių, dėl to lapai susisuka, augalai silpsta, o derlius gali smarkiai nukentėti.

    Dažniausiai su amarais kovojama cheminėmis priemonėmis. Nors jos neretai būna veiksmingos, dalis žmonių ieško švelnesnių alternatyvų. Vienas populiariausių pasirinkimų – amoniako tirpalas (amoniakinis spiritas), turintis aitrų kvapą ir gana greitai veikiantis kenkėjus.

    Amoniako tirpalas amarus naikina dėl savo aitraus poveikio, tačiau tinkamai praskiestas jis augalams paprastai būna švelnesnis. Be to, jis gali tapti papildomu azoto šaltiniu.

    Tirpalo paruošimas paprastas: imkite vieną standartinį amoniakinio spirito buteliuką ir supilkite į 10 l švaraus vandens. Svarbu nepadauginti, nes per didelė amoniako koncentracija gali nudeginti lapus.

    Mišinį gerai išmaišykite, kad tirpalas būtų tolygus. Vis dėlto vien vandens ir amoniako gali nepakakti, nes skystis lengvai nuteka nuo lapų ir neilgai išsilaiko ant augalo.

    Kad tirpalas geriau prikibtų, įpilkite šiek tiek įprasto skysto muilo. Jis padeda susidaryti plonai plėvelei, kuri ilgiau sulaiko skystį ant lapų, o taip pat apsunkina amarams kvėpavimą.

    Augalus rekomenduojama purkšti vakare, kai saulė jau nusileidusi ir nėra stipraus vėjo. Ryškioje saulėje vandens lašeliai gali veikti kaip lęšiai ir nudeginti lapus, ypač uogakrūmių ar gėlių.

    Purkšti reikia itin kruopščiai, apdorojant augalus iš visų pusių. Ypatingą dėmesį skirkite apatinei lapų pusei – būtent ten amarai dažnai slepiasi. Jei apdorojimas bus paviršutiniškas, dalis kenkėjų gali išlikti.

    Svarbu prisiminti, kad amarų plitimui dažnai padeda skruzdėlės – jos perneša amarus ant ūglių. Jei skruzdėlių neatsikratysite, amarai gali sugrįžti, kad ir kiek kartų purkštumėte.

    Teigiama, kad amoniako kvapas skruzdėlėms itin nemalonus, todėl jis gali padėti ir jų atbaidymui. Tokiu atveju skruzdėlyną galima palaistyti tuo pačiu paruoštu tirpalu.

    Nors lauke, praskiedus dideliu kiekiu vandens, amoniako kvapas dažnai būna menkai juntamas, vis tiek verta elgtis atsargiai atidarant buteliuką ir ruošiant tirpalą.

    Taip pat patariama rinktis ramią, be vėjo dieną, kad purškiamas skystis nepatektų į veidą. Net ir stovint pavėjui, esant vėjui purkšti bus gerokai sudėtingiau.

  • Neišmeskite citrinos žievelių: pasigaminkite geltonąjį auksą, kuris išgelbės blankų skonį

    Parduotuvėse parduodami prieskonių mišiniai žuviai dažnai pristatomi kaip universalus sprendimas, tačiau praktikoje jų panaudojimas gerokai siauresnis. Sudėtyje, be druskos, neretai būna cukraus, džiovintų daržovių ir intensyvių prieskonių – paprikos, ciberžolės, garstyčių, kalendros, kurie lengvai nustelbia natūralų žuvies skonį. Švelnioms rūšims, pavyzdžiui, menkei, mintajui ar starkiui, tai ypač aktualu: prieskonis tampa ryškesnis už patį produktą. Trumpai termiškai apdorojant, vietoje gaivumo išryškinimo atsiranda sunkus, vienodas skonių fonas.

    Gerokai tinkamesnė alternatyva – namuose pasigaminta citrininė druska. Ji sujungia du pagrindinius dalykus: sūrumą ir gaivią citrusinę natą, be nereikalingų priedų. Sudėtį galima visiškai kontroliuoti, todėl joje nebus nei dirbtinių aromatų, nei birumą palaikančių priedų, nei perteklinio citrinų rūgšties kiekio, kuris dažnai pasitaiko pirktuose mišiniuose. Naminis prieskonis paremtas natūraliu citrinos žievelės aromatu, todėl puikiai dera su alyvuogių aliejumi, sviestu, žolelėmis ir baltuoju vynu – produktais, dažnai naudojamais ruošiant žuvies patiekalus.

    Pagrindas – stambiagrūdė druska, geriausia jūros arba akmens, ir kvapnios, šviežios citrinos. Maždaug 500 g druskos reikės 3 didelių citrinų nutarkuotos žievelės, o norint ryškesnio efekto, galima naudoti ir 4 vaisius. Labai svarbu tarkuoti tik ploną geltoną žievelės sluoksnį, nepažeidžiant baltosios dalies, nes ji suteikia kartumo ir gali sugadinti galutinį skonį. Prieš pradedant citrinas būtina kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu (patogiausia – su šepetėliu), kad pasišalintų vaško ar konservantų likučiai, o tada gerai nusausinti.

    Paruoštą žievelę reikia tolygiai sumaišyti su druska – patogiausia masę trinti pirštais arba maišyti tol, kol druskos kristalai aiškiai prisigers citrusinio aromato. Tada mišinį paskleiskite plonu sluoksniu ant skardos, išklotos kepimo popieriumi, ir džiovinkite iki 120–140 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10–15 minučių. Išėmus druska turi visiškai atvėsti, o prireikus ją galima lengvai susmulkinti, jei norisi kitokios tekstūros. Laikykite sandariame stiklainyje, nes net nedidelė drėgmė skatina sulipimą ir trumpina prieskonio galiojimą.

    Citrininė druska geriausiai tinka tada, kai norisi pabrėžti patiekalo gaivumą nekeičiant jo struktūros. Skirtingai nei citrinų sultys, ji neskystina padažų ir nekeičia patiekalų konsistencijos. Ji ypač tinka paprastiems patiekalams: keptai ar skrudintai žuviai, jūrų gėrybėms, ant grotelių keptai vištienai, keptoms bulvėms, orkaitėje ruošiamoms daržovėms, taip pat makaronams su alyvuogių aliejumi, sviestu ir žolelėmis. Patartina berti gaminimo pabaigoje arba jau patiekiant, nes aukšta temperatūra greitai susilpnina citrusinį aromatą. Tuomet net nedidelio kiekio pakanka ryškesniam skoniui išgauti.

    Šis prieskonis puikiai dera su humusu, jogurto pagrindu gaminamais padažais, lengvais užpilais, varške ar avokadu – jis sustiprina skonį neapsunkindamas patiekalo. Tinka ir paprastiems užkandžiams: duonai su alyvuogių aliejumi, keptiems skrebučiams ar spragėsiams, kai net mažas kiekis pastebimai pagerina rezultatą. Norint įdomesnio varianto, citrininę druską galima papildyti apelsino žievele, džiovintu čili ar žolelėmis.

  • Artėja 3 dienos prieš Velykas, kai darže geriau nieko nedaryti: štai vienintelė taisyklė

    Artėja 3 dienos prieš Velykas, kai darže geriau nieko nedaryti: štai vienintelė taisyklė

    Artėjant Velykoms, kai kuriems daržininkams norisi išnaudoti kiekvieną šiltesnę dieną – ypač jei saulė jau kaitina ir darbai sode kaupiasi. Vis dėlto senosios tradicijos primena: yra trys dienos prieš didžiąją šventę, kai daržo darbų patariama atsisakyti.

    Šiemet Velykos minimos balandžio 12 dieną, todėl iki jų likus savaitei vis daugiau žmonių prisimena papročius, kurie šimtmečius buvo perduodami iš kartos į kartą. Pasak tikėjimų, šios datos skirtos susitelkimui, maldai ir šeimai, o ne žemės darbams.

    Teigiama, kad artėja trys ypatingos dienos, kai geriau pamiršti kasimą, sodinimą ar genėjimą, kad, kaip sakydavo senoliai, „neužsitrauktum bėdos derliui“. Ši taisyklė laikoma bendra visiems, nepriklausomai nuo planų ar darbų gausos.

    Pirmoji iš jų – Verbų sekmadienis. Nuo seno šią dieną buvo įprasta atidėti sunkius darbus: nepatariama kasti žemės, sodinti, genėti medžių ar krūmų. Net ir rūpinimasis daigais ant palangės, pasak papročių, gali būti ne į naudą – tikėta, kad tuo metu pasodinti augalai gali būti silpnesni.

    Tradiciškai tądien esą buvo leidžiama tik tai, kas nereikalauja sunkaus triūso: nusiskinti gėlių namams ar pasiruošti ankstyvų vaistažolių. Verbų sekmadienis laikomas diena, skirta bažnyčiai ir artimiesiems – tikintieji šventina verbas, kurias vėliau saugo namuose visus metus kaip simbolinę apsaugą.

    Kalbant apie Didžiosios savaitės laiką, minima ir švarių namų tradicija. Nors per Didįjį ketvirtadienį dar dažniau užsimenama apie tvarkymąsi ir buities darbus, daržo darbai jau vertinami atsargiau. Pasak liaudies tikėjimų, nuo ketvirtadienio žemė tarsi ruošiasi rimčiai, todėl žmonės sprendžia pagal savo įsitikinimus.

    Griežčiausias draudimas, pagal tradiciją, taikomas Didžiajam penktadieniui. Tai rimties ir susikaupimo diena, kai kategoriškai nerekomenduojama dirbti nei darže, nei kieme. Senoliai kartodavo, kad tądien į žemę įkirstas kastuvas ar įbestas kauptukas gali „atimti“ derlių, o sklypą vėliau esą gali alinti sausra ar kenkėjai.

    Pagal šiuos papročius, Didįjį penktadienį patariama atsisakyti bet kokių persodinimų, tręšimų ar genėjimų. Ši diena skirta maldai ir susikaupimui, o ne bulvių sodinimui ar lysvių tvarkymui.

  • Trašku, saldu ir sveika? Šie vaisiai gali mažinti cukrų, gerinti atmintį ir padėti lieknėti

    Liofilizacija – tai maisto džiovinimo būdas, kai tirpiklis (vanduo) pašalinamas naudojant žemą temperatūrą ir sumažintą slėgį. Šis metodas dar vadinamas sublimaciniu džiovinimu. Technika išpopuliarėjo dar Antrojo pasaulinio karo metais, kai liofilizuoti produktai buvo įtraukiami į karių maisto davinius.

    Ką galima liofilizuoti? Tokiu būdu džiovinami įvairūs produktai: vaisiai (pavyzdžiui, braškės, šilauogės, avietės, bananai), gėrimai (pavyzdžiui, pienas, kava) ar mėsa.

    Vaisių liofilizacija padeda išsaugoti vertingas maistines medžiagas – vitaminus, mineralus ir antioksidantus. Šiuose produktuose yra polifenolių, kurie gali padėti mažinti cukraus kiekį kraujyje ir gerinti pažintines funkcijas, įskaitant atmintį. Be to, liofilizuoti vaisiai yra geras skaidulų šaltinis: jos padeda žarnynui, suteikia sotumo jausmą, mažina norą užkandžiauti ir gali prisidėti prie svorio mažinimo. Dar vienas privalumas – ilgesnis galiojimo laikas: tokie vaisiai rečiau genda ir yra patogūs transportuoti.

    Vis dėlto verta prisiminti, kad liofilizavimas stipriai sukoncentruoja natūraliai vaisiuose esančias medžiagas. Tai reiškia, kad mažoje porcijoje gali būti daugiau angliavandenių ir kalorijų nei šviežiuose vaisiuose. Pavyzdžiui, 100 g liofilizuotų braškių yra apie 330 kcal, todėl, nors tai ir sveikesnis pasirinkimas, jų nereikėtų valgyti per daug. Taip pat svarbu rinktis kokybiškus produktus be nereikalingų priedų, ypač be papildomo cukraus.

    Vaisių liofilizacijai namuose reikalinga speciali įranga, o tokie prietaisai dažniausiai kainuoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Dėl to praktiškesnis sprendimas – liofilizuotus vaisius įsigyti parduotuvėje. Perkant verta atidžiai perskaityti sudėtį ir įsitikinti, kad nėra pridėtinių saldiklių ar kitų nereikalingų priedų.

    Namuose galima rinktis ir paprastesnę alternatyvą – tradicinį vaisių džiovinimą orkaitėje. Dažniausiai rekomenduojama 50–70 laipsnių Celsijaus temperatūra, o procesas gali trukti nuo kelių iki keliolikos valandų.

    Liofilizuoti vaisiai tinka kaip sveikesnis užkandis, ypač lyginant su traškučiais, kuriuose dažnai būna nesveikų riebalų ir daug druskos. Juos galima berti į avižinę košę, dėti į jogurtą, pusryčių dribsnius, granolą ar muslius.

    Kaip jau minėta, liofilizuotuose vaisiuose maistinės medžiagos, cukrus ir kalorijos yra labiau sukoncentruoti, todėl juos geriausia vartoti saikingai. Dažniausiai jie puikiai tinka kaip priedas prie patiekalų, nors nedidelė sauja liofilizuotų braškių ar bananų gali būti ir greitas užkandis.

  • Restoraninis triukas iš kiaušinių: atrodo prabangiai, o kainuoja centus – bus lengviau už omletą

    Sutarkime – klasikinė kiaušinienė ar kepti kiaušiniai kartais tiesiog pabosta. O kartais norisi suvalgyti ką nors „fancy“, bet nepraleisti virtuvėje dviejų valandų. Kiaušinių „debesėliai“ – puikus pasirinkimas tingiam savaitgalio vėlyvam pusryčiui arba Velykų stalui, kai norisi nustebinti artimuosius kažkuo ypatingu. Šis patiekalas atrodo efektingai, yra lengvas ir paruošiamas stebėtinai paprastai net tiems, kurie nesijaučia virtuvės virtuozais.

    Visa gudrybė slypi baltymuose: juos reikia išplakti iki labai tvirtų putų. Žiupsnelis druskos prieš pradedant plakti – patikimas pagalbininkas, nes sustiprina putų struktūrą. Nors „debesėliai“ gali priminti socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusią naujovę, iš tiesų tai primena klasikinę prancūzų virtuvę, kuri jau seniai mėgsta žaisti forma.

    Patikrintas būdas – kepti dviem etapais: pirmiausia trumpai apkepinti tik baltymų „lizdelį“, kad susiformuotų tvirtas pagrindas, o trynį įdėti pačioje pabaigoje. Taip vidus išlieka švelnus, skystas ir aksominis, o baltymo viršus gražiai apskrunda, bet neišdžiūsta.

    Tokie kiaušiniai ypač gražiai atrodo patiekti šviesioje lėkštėje, pabarstyti šviežiomis petražolėmis – jos suteikia patiekalui gaivumo. Puikiai tinka ant traškios skrebučio riekės su avokadu, bet galima valgyti ir vienus, jei norisi lengvesnio varianto. O jei norisi dar įdomesnio skonio, prieš kepant įplakite į baltymus šiek tiek tarkuoto parmezano – šie pusryčiai nuo lėkščių dingsta greičiau, nei spėsite pasidžiaugti jų išvaizda.

  • Vienas paprastas būdas be nuodų ir spąstų: taip nuo sklypo greitai atbaidysite peles

    Vienas paprastas būdas be nuodų ir spąstų: taip nuo sklypo greitai atbaidysite peles

    Atsibodo pelės, kurios niokoja lysves ir sėklas? Yra paprastų ir saugių būdų, kaip sumažinti graužikų skaičių sode pasitelkiant natūralias priemones – be spąstų ir cheminių preparatų.

    Patyrę sodininkai pasidalijo, kaip greitai ir paprastai atbaidyti peles nuo bet kurio sodo ar daržo sklypo nenaudojant nei brangių parduotuvinių nuodų, nei žiaurių spąstų.

    Pavasarį nepageidaujami graužikai į sklypus užsuka itin dažnai: jie gali iškasinėti pasėlius ir vogti sėklas, paliktas būsimam derliui. Visgi peles galima atbaidyti ir be priemonių, kurios gali būti pavojingos naminiams augintiniams. Pasak patyrusių daržininkų, tam užtenka kelių paprastų sprendimų.

    Pirmiausia rekomenduojama imtis profilaktikos. Nupjaukite aukštą žolę, komposto dėžę uždenkite sandariu dangčiu, o lysves apsaugokite metaliniu tinklu su smulkiomis akutėmis. Taip pelėms sumažinsite ir maisto, ir slėptuvių.

    Taip pat verta prie lysvių pasodinti pipirmėčių ar ramunėlių – šių augalų kvapai graužikams nemalonūs ir gali padėti juos atbaidyti natūraliai. Be to, pelėms nepatinka šeivamedis ir džiovintos bitkrėslės. Norint sustiprinti poveikį, patariama paruošti nedidelius kvapnius maišelius su soda ir šiais aromatais, o tuomet lėkšteles ar indelius su jais išdėlioti skirtingose sklypo vietose.

    Natūralūs metodai ir tvarkinga aplinka leidžia humaniškai, tačiau veiksmingai kontroliuoti peles, nekenkiant nei žmonėms, nei gyvūnams. Tam tikri augalai, kvapnūs maišeliai ir sumažintos slėptuvės sukuria graužikams nepalankias sąlygas ir padeda apsaugoti sėklas bei derlių.