Author: admin

  • Marijampolėje – įspūdingas 25-mečio koncertas: orkestrui plojimais nepritrūko nė salė

    Marijampolėje – įspūdingas 25-mečio koncertas: orkestrui plojimais nepritrūko nė salė

    Sunku patikėti, tačiau Marijampolės pučiamųjų orkestras iškilmingais pasirodymais klausytojus džiugina jau ketvirtį amžiaus.

    Marijampolės kultūros centro didžiojoje salėje įvyko Marijampolės pučiamųjų orkestro 25-mečio jubiliejinis koncertas. Jubiliejų minėjęs kolektyvas, vadovaujamas meno vadovo ir dirigento Audriaus Pučinsko, surengė emocingą ir iškilmingą pasirodymą. Kartu su orkestru scenoje pasirodė žinomi atlikėjai Dainoras Varnas ir Neringa Nekrašiūtė.

    Pasveikinti orkestrantų susirinko gausus būrys svečių, tarp jų – Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Savivaldybės tarybos nariai, Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai bei Seimo narys Karolis Podolskis.

    Sveikindamas kolektyvą, meras Povilas Isoda dėkojo orkestro vadovui Audriui Pučinskui už viziją, kuri per 25 metus virto stipriu, profesionaliu ir įkvepiančiu kolektyvu. Orkestrui jis linkėjo dar daug skambių metų, naujų kūrybinių aukštumų ir neišsenkančio įkvėpimo.

    Šventės metu meras taip pat įteikė padėkas orkestro nariams.

    Orkestro vadovas Audrius Pučinskas apdovanotas už nuoširdų darbą, meistrystę ir meilę muzikai, kuri girdima kiekviename orkestro nario atliekamame kūrinyje.

    Už ilgametę koncertinę veiklą bei pučiamųjų instrumentų muzikos puoselėjimą ir sklaidą pagerbti šie orkestro nariai:

    • Rolandas Botyrys
    • Artūras Grinevičius
    • Petras Krukonis
    • Gintas Maurukas
    • Remigijus Stočkus
    • Arūnas Šerpytis
    • Danutė Žemaitienė

    Marijampolės kultūros centro nuotraukos.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius

  • Slaugytojo profesija pasirenka žmogų: kas nutiko Marijampolėje per Slaugos iššūkį 2026

    Slaugytojo profesija pasirenka žmogų: kas nutiko Marijampolėje per Slaugos iššūkį 2026

    Kartais didžiausia stiprybė slypi švelnume. Slauga – profesija, kasdien reikalaujanti ne tik žinių, bet ir kantrybės, atsidavimo bei gebėjimo būti šalia žmogaus tada, kai jam sunkiausia – išlieka viena prasmingiausių ir labiausiai reikalingų šiandienos pasaulyje.

    Marijampolės profesinio rengimo centre surengtas profesinio meistriškumo konkursas „Slaugos iššūkis 2026“ subūrė būsimus sveikatos priežiūros specialistus iš įvairių Lietuvos vietų. Renginys tapo ne tik žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimu, bet ir galimybe mokytis vieniems iš kitų, stiprinti profesinį pasitikėjimą bei dar kartą įvertinti slaugytojo darbo atsakomybę.

    Dalyvius pasveikinti atvyko Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius ir Administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė.

    Vicemeras džiaugėsi, kad Marijampolė geba organizuoti tokio lygio renginius, ir akcentavo slaugytojo profesijos išskirtinumą:

    „Tai profesija, kuri pasirenka žmogų. Tai ne darbas, kurį paliekame už durų – tai pašaukimas, lydintis kasdien. Tai – atsidavimas, rūpestis ir tylus buvimas šalia tada, kai to labiausiai reikia“, – sakė R. Bagdanavičius.

    Jis taip pat dėkojo pedagogams, ugdantiems būsimus specialistus, skatinantiems tobulėti ir drąsiai eiti pasirinktu keliu, bei kvietė jaunus žmones rinktis šią visuomenei itin reikalingą profesiją.

    Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė pabrėžė, kad slaugytojų darbas yra neįkainojamas – kasdien padedantis gelbėti gyvybes ir suteikiantis vilties.

    Konkurso dalyviai jėgas išbandė keliose rungtyse:

    • sprendė teorinį testą ir kryžiažodį;
    • atliko praktines užduotis – teikė pirmąją pagalbą ir keitė gulinčių pacientų padėtis;
    • dalyvavo viktorinoje, reikalaujančioje žinių ir kūrybiškumo.

    Geriausiai pasirodę dalyviai buvo apdovanoti:

    I vieta – Vida Kapočienė (105 balai), Marijampolės profesinio rengimo centras;
    II vieta – Austėja Lomsargytė (92 balai), Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras;
    III vieta – Irma Galbuogienė (87 balai), Smalininkų technologijų ir verslo mokykla.

    Konkurso prizininkams vicemeras įteikė Marijampolės savivaldybės administracijos dovanas ir perdavė sveikinimus bei linkėjimus nuo savivaldybės mero Povilo Isodos.

    Meistriškumo konkursas dar kartą priminė, kad tikras profesionalumas gimsta ten, kur susitinka žinios ir žmogiškumas.

    Marijampolės savivaldybės administracijos
    Komunikacijos skyrius

  • Laikrodžius teks persukti jau šį savaitgalį: miegosime valanda trumpiau iki spalio pabaigos

    Laikrodžius teks persukti jau šį savaitgalį: miegosime valanda trumpiau iki spalio pabaigos

    Kovo 29 d., paskutinį kovo sekmadienį, Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį.

    Įvedus vasaros laiką, vakarai taps šviesesni ir ilgesni, o rytai – kiek tamsesni. Toks laiko režimas galios iki paskutinio spalio sekmadienio.

    Gyventojai raginami nepamiršti persukti laikrodžių ir pasiruošti šviesesniems vakarams.

    Marijampolės savivaldybės administracijos
    Komunikacijos skyrius

  • Svarbi žinia keliaujantiems per Velykas: sekmadienį autobusai važiuos, pirmadienį – ne

    Svarbi žinia keliaujantiems per Velykas: sekmadienį autobusai važiuos, pirmadienį – ne

    Šv. Velykų pirmąją dieną, sekmadienį, autobusai kursuos įprasta tvarka pagal sekmadienio tvarkaraštį. Bus vykdomi šie maršrutai:

    • Nr. 3A Autobusų stotis–Sasnavos g.–Vasaros g.–Klaipėdos g.–Panausupio g.–Punsko g.–Matulaičių g.–Dainavos g.–Aušros g.–Autobusų stotis;
    • Nr. 6B Kosmonautų g.–Mokolai–Degučiai–Aušros g.

    Šv. Velykų antrąją dieną, pirmadienį, vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų (miesto ir priemiestinių) autobusai nekursuos.

    Marijampolės savivaldybės administracija

  • Kas iš tiesų kuria Marijampolę: „SMART Marijampolė“ atskleidė, ko turistai ieško labiausiai

    Kas iš tiesų kuria Marijampolę: „SMART Marijampolė“ atskleidė, ko turistai ieško labiausiai

    #KasKuriaMarijampolę

    Kasdien naudojamės paslaugomis, kurios padeda geriau pažinti Marijampolę, atrasti naujas vietas, suplanuoti turiningą laisvalaikį ar iš naujo pamatyti savą kraštą. Dažnai tuo tiesiog džiaugiamės nė nesusimąstydami, kiek žmonių, idėjų ir nuoširdaus darbo slypi už šių galimybių.

    Šioje rubrikoje kviečiama susipažinti su įstaigomis ir žmonėmis, kurie savo kasdieniu darbu prisideda prie Marijampolės savivaldybės kūrimo.

    Šį kartą – pažintis su VšĮ Marijampolės turizmo ir verslo informaciniu centru „SMART Marijampolė“ – vieta, nuo kurios dažniausiai prasideda kelionė po kraštą.

    Vadovė apie įstaigos kasdienybę

    Centro direktorė Ieva Vizgirdienė pasakoja, kad nedidelė, tačiau profesionali trijų žmonių komanda kasdien dirba tam, kad tiek Marijampolės savivaldybės gyventojai, tiek svečiai gautų aktualią, patikimą ir lengvai pritaikomą informaciją.

    Vis dėlto centro veikla apima kur kas daugiau nei atsakymus į užklausas. Tai nuolatinis rūpestis tuo, kaip Marijampolė bus pamatyta, ar ji įsimins ir taps vieta, į kurią norisi sugrįžti. Komanda konsultuoja lankytojus, padeda suplanuoti viešnagę, rekomenduoja lankytinas vietas, renginius, ekskursijas, edukacijas ir degustacijas. Taip pat kuriami maršrutai, rengiami leidiniai, prižiūrima informacija skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaujama su partneriais ir aktyviai pristatoma Marijampolės savivaldybė Lietuvoje bei užsienyje.

    Viena diena iš arčiau

    Centro darbuotojų kasdienybė – gyva, įvairi ir kupina netikėtų klausimų, naujų idėjų bei susitikimų. Lankytojai konsultuojami gyvai, telefonu ar el. paštu: padedama suplanuoti viešnagę Marijampolės savivaldybėje, pasirinkti lankytinas vietas, renginius, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. Taip pat rekomenduojamos ekskursijos, edukacijos bei degustacijos, rengiami maršrutai, palaikomas ryšys su paslaugų teikėjais.

    Turizmo centre veikia ir nedidelė parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti su Marijampole susijusios atributikos bei vietos žmonių rankomis pagamintų gaminių. Tai jauki erdvė, iš kurios išsinešamos ne tik lauktuvės, bet ir dalelė krašto nuotaikos.

    Ką renkasi lankytojai?

    Dažniausiai žmonės teiraujasi, ką pamatyti, kaip suplanuoti laiką savivaldybėje, kur pavalgyti ar apsistoti. Vis dažniau ieškoma ne trumpalaikio sustojimo pravažiuojant, o tikro patyrimo, leidžiančio pajusti vietos charakterį. Pastebima, kad populiarėja trumpos, bet turiningos išvykos – vienos dienos ar savaitgalio kelionės.

    Didėja susidomėjimas teminiais maršrutais, tokiais kaip „Malonny“, „Neatrastos Marijampolės spalvos“ ar „Moteriškoji Marijampolė“. Daugiau dėmesio sulaukia ir muziejai visoje savivaldybėje, leidžiantys plačiau pažinti krašto istoriją bei kultūrą.

    Svarbiausi projektai ir iniciatyvos

    Per visą veiklos laikotarpį centras ypatingą dėmesį skiria projektams, kurie stiprina turizmo paslaugas ir padeda Marijampolei augti kaip vis labiau matomam, patraukliam ir savitą veidą turinčiam kraštui.

    Vienu svarbiausių 2025 metų projektų įvardijamas „Viešųjų turizmo paslaugų efektyvinimas Marijampolės regione“, apjungęs visas regiono savivaldybes. Projekto metu kurti bendri maršrutai, gerinta paslaugų kokybė, plėtotas skaitmeninis turinys, įskaitant interaktyvų žemėlapį su dirbtinio intelekto sprendimais, stiprintas regiono matomumas ir formuotas bendras identitetas. Tai rodo, kad šiandien turizmas kuriamas ne pavieniui, o kartu – ieškant stiprybių, kurios įdomios ir vietiniams, ir svečiams iš toliau.

    Išskirtinės temos ir maršrutai

    Ypač artima tema – „Moteriškoji Marijampolė“, atskleidžianti krašto pasakojimą per moterų istorijas, jų darbus, drąsą ir indėlį į Marijampolės raidą. Sukurtas maršrutas, laidų ciklas, vedamos ekskursijos, o tema nuolat pildoma naujomis istorijomis. Tai jautrus priminimas, kad istoriją kūrė ir tebekuria žmonės, kurių vardai verti būti išgirsti.

    Marijampolė vis plačiau žinoma ir kaip kačių miestas. Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio įvairiose savivaldybės vietose „apsigyveno“ 17 grafienės Pranciškos Butlerienės katinų skulptūrų. Plėtojamas kačių maršrutas, įsitraukia bendruomenė ir verslai, o lankytojai su šypsena leidžiasi į jų paieškas. Tai viena tų idėjų, kurios ne tik puošia aplinką, bet ir kuria žaismę bei išskirtinį miesto charakterį.

    Populiariausi patyrimai

    Vizitine kortele tapęs „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas“ – tarptautinis meno projektas, jungiantis skirtingų šalių menininkus ir bendruomenę per šiuolaikinio meno kūrinius viešosiose erdvėse. Šis projektas Marijampolei suteikė išskirtinumo ir atvėrė ją pasauliui drąsiai, kūrybiškai bei moderniai.

    Didelio susidomėjimo sulaukia ir degustacinės patirtys visoje savivaldybėje: „Silkių kasykla“ Šunskuose, „Arbatėlė Bulotų namuose“, taip pat edukacija-degustacija „Sotūs pietūs svečiuose pas suvalkietį“, leidžianti pažinti regiono kulinarinį paveldą per skonius, pasakojimus ir svetingumą. Tokios patirtys dažnai palieka didžiausią įspūdį – kai kraštas pažįstamas ne tik akimis, bet ir prisiminimais bei skoniais.

    Ateitis ir pokyčiai

    Pasak direktorės, Marijampolės savivaldybėje nuosekliai auga turizmo pasiūla, stiprėja bendradarbiavimas, aktyviau įsitraukia vietos verslai, o kraštas tampa ne vien pravažiuojama stotele, bet ir sąmoningu pasirinkimu pažintiniam vizitui.

    Ne mažiau svarbi ir vietos bendruomenė – gyventojai kviečiami savo kraštą atrasti iš naujo. Kartais visai nereikia vykti toli, kad nustebtų tai, kas yra čia pat – savose istorijose ir savose vietose.

  • NATO 5-asis straipsnis ir Lietuva: kas pasikeitė po Krymo, Ukrainos karo ir Vilniaus sprendimų

    Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, 12 valstybių pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. Aljansas buvo sukurtas pirmiausia siekiant apsisaugoti nuo Sovietų Sąjungos ir užkirsti kelią jos ekspansijai Europoje.

    Šia sutartimi NATO narės suformavo valstybių bendruomenę, paremtą demokratijos, asmens laisvių ir teisinės valstybės principais. Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės susivienijo tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. NATO pamatas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje: jame numatyta, kad išpuolis prieš vieną NATO valstybę laikomas išpuoliu prieš visas.

    Per 77 metus NATO tikslai iš esmės nepasikeitė, o Vašingtono sutartis nebuvo perrašyta. Iki šiol atlikti pokyčiai daugiausia susiję su protokolais, atveriančiais kelią naujų narių prisijungimui. Nuo 1949 m. Aljansas išaugo nuo 12 iki 32 valstybių. Naujausios narės – Suomija ir Švedija, įstojusios atitinkamai 2023 m. ir 2024 m.

    1994 m. Lietuva pateikė paraišką dėl narystės NATO. Vykdydama politines ir karines reformas, šalis dešimtmetį kryptingai siekė tapti visateise sąjungininke ir šį tikslą pasiekė 2004 m. kovo 29 d. Tą dieną Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, iki šiol nepertraukiamai saugantys Baltijos valstybių oro erdvę.

    Lietuva aktyviai dalyvauja Aljanso sprendimų priėmime, operacijose ir iniciatyvose, o karinius pajėgumus vysto pagal NATO reikalavimus. Reaguodama į geopolitinius pokyčius, Lietuva kartu su sąjungininkais nuosekliai didina gynybos finansavimą, stiprina pajėgas, gerina jų parengtį, plėtoja reikalingus pajėgumus ir infrastruktūrą, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras būtų apgintas.


    2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus agresiją Rytų Ukrainoje, NATO valstybės pripažino, kad karinės grėsmės niekur nedingo. Dėl to Aljansas sutelkė dėmesį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, inicijuodamas transformaciją – perėjimą nuo krizių valdymo užsienyje prie savo teritorijos ir gyventojų gynybos.

    2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, tų pačių metų birželio 29 d. NATO viršūnių susitikime Madride patvirtinta nauja NATO strateginė koncepcija. Joje įvertinta saugumo aplinka ir nustatyti strateginiai tikslai ateinančiam dešimtmečiui. Sutarta stiprinti atgrasymą ir gynybą visose srityse – sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje erdvėje ir kosmose – taikant 360 laipsnių požiūrį į grėsmes. Rusija įvardyta kaip didžiausia tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė Aljansui, o terorizmas – kaip asimetrinė grėsmė. Madride taip pat pradėta plataus masto pertvarka, dar kartą įtvirtinant atgrasymą ir kolektyvinę gynybą kaip pagrindinę NATO užduotį.

    NATO valstybių ir vyriausybių vadovai 2023 m. Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono susitikimuose, remdamiesi Madride nustatytais uždaviniais, priėmė sprendimus dėl tolesnio atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo, sąjungininkų pasirengimo reaguoti į grėsmes užtikrinimo bei gynybos pramonės skatinimo. Vienas svarbiausių Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatų – naujos kartos regioniniai gynybos planai. Juos patvirtinus, tapo aiškiau, kaip ir kokiomis pajėgomis Lietuva kartu su sąjungininkais gintųsi galimos Rusijos agresijos atveju.

    2023 m. taip pat priimtas sprendimas dėl Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje. Tai reikšmingas sprendimas tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didelę svarbą regiono saugumui. Šis žingsnis taip pat laikomas NATO regioninių gynybos planų dalimi.

    2024 m. įsteigtos daugianacionalinės Sąjungininkų reagavimo pajėgos (angl. Allied Reaction Force), galinčios greitai reaguoti į grėsmes įvairiomis kryptimis. Jos pakeitė iki tol veikusias NATO greitojo reagavimo pajėgas.

    2025 m. Hagos viršūnių susitikimas išskirtas sprendimu nuosekliai ir reikšmingai didinti gynybos išlaidas. Aljanso valstybės sutarė iki 2035 m. pasiekti, kad kasmet gynybai ir saugumui būtų skiriama 5 proc. BVP. Šis sprendimas atspindi Europos sąjungininkų įsipareigojimą didinti atsakomybę ir karinę galią NATO viduje. Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įsipareigojusios Aljansui.

    Krašto apsaugos ministerijos pranešimas.

    KAM A. Pliadžio nuotrauka.

  • Mažeikiuose nuskambėjo išskirtinis „Draugystės tilto“ koncertas: pagerbtas Raimondas Paulas

    Mažeikių kultūros centro Didžiojoje salėje surengtas VI Lietuvos ir Latvijos chorinės, vokalinės-instrumentinės ir džiazo muzikos festivalio „Draugystės tiltas“ koncertas „Pageltę lapai“. Renginys skirtas latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo 90-mečiui paminėti.

    Renginio dalyvius ir žiūrovus sveikino, kūrėjams bei atlikėjams dėkojo Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė ir savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė. Jos taip pat įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės padėkas.

    Koncertinėje programoje pasirodė Mažeikių kultūros centro mišrus choras „Draugystė“, svečiai iš Latvijos – Ruopažių kultūros centro „Ulbrokas Perle“ mišrus choras „Ulbroka“, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos choras „Spinduliukai“. Taip pat koncertavo mokytojų instrumentinis duetas, mergaičių ir mokytojų kvartetas, instrumentinė grupė „PRO X“, solistė Rugilė Lieliungaitė.

    Vakaro metu skambėjo Raimondo Paulo kūriniai, taip pat lietuvių ir latvių autorių dainos.

    Koncertą vedė Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro aktoriai, režisierė Airida Lementauskienė. Projekto ir muzikinės dalies vadovas – Ričardas Grušas.

  • Mažeikiuose – milijonas eurų socialiniams projektams: kas gavo finansavimą ir kas stringa

    Mažeikių miesto vietos veiklos grupė (toliau – VVG) pristatė pirmąją 2025 metų veiklos ataskaitą, parengtą įgyvendinant Mažeikių miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją. Vietos projektams numatyta skirti iki 851 720,29 Eur.

    2025 metais VVG paskelbė 7 kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus, kurių bendra suma siekė 695 500,37 Eur. Kvietimuose numatytos veiklos apėmė socialinio verslo iniciatyvų skatinimą, kultūros, švietimo, sveikatingumo ir sporto veiklas, integralios pagalbos ir socialinės globos paslaugų plėtrą, asmeninio asistento paslaugas, socialinių bei psichologinių įgūdžių ugdymą, taip pat jaunimo verslumo ir praktinių įgūdžių stiprinimą.

    VVG ir ekspertas įvertino pateiktus planus, o valdyba patvirtino 6 kvietimų siūlomų finansuoti vietos plėtros projektų įgyvendinimo planų sąrašus. Po atrankos procedūrų 2025 metais buvo sudarytos vietos projektų finansavimo sutartys su trimis projektų vykdytojais:

    1. VšĮ „Edukacijos Ambasadoriai“ – projektas Nr. 11-685-K-0001 „Kodėl rinktis socialinio verslo kryptį“, skirta 31 848,84 Eur.
    2. Mažeikių verslininkų asociacija – projektas Nr. 11-685-K-0002 „Socialinio verslo plėtros skatinimas Mažeikių mieste“, skirta 37 207,86 Eur.
    3. Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija „Gyvenimo spalvos“ – projektas Nr. 11-687-K-0001 „Kartu už lygiavertę visuomenę: asmeninė pagalba kiekvienam“, skirta 21 392,42 Eur.

    Metų pabaigoje paramos lėšų dalis, už kurią buvo pasirašytos projektų finansavimo sutartys strategijos veiksmams įgyvendinti, siekė 10,62 proc. Nurodoma, kad pagrindinė priežastis – per ilgas tinkamumo vertinimo laikotarpis. Nors VVG pagal kvietimų planą buvo paskelbusi visus planuotus kvietimus, dėl užsitęsusio CPVA tinkamumo vertinimo 2025 metais pasirašytos tik 3 vietos projektų finansavimo sutartys.

    Ataskaitiniais metais VVG taip pat vykdė informacinę ir konsultacinę veiklą: suorganizavo 6 mokymus projektų įgyvendinimo planų rengėjams ir vykdytojams, surengė 3 informacinius renginius, nuolat teikė konsultacijas projektų rengimo ir įgyvendinimo klausimais.

    Nurodoma, kad VVG narių skaičius (7) per metus nesikeitė: vienam nariui pasitraukus, buvo priimtas naujas. Sprendimų priėmime dalyvauja 4 bendruomeninių (nevyriausybinių) organizacijų atstovai, 2 asocijuotų verslo struktūrų (įmonių) atstovai ir 1 vietos valdžios atstovas.

    VVG administracija informuoja, jog 2026 metai prasidėjo intensyviai: pasirašyta dar viena projektinė sutartis, gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsakymai finansuoti 4 vietos projektus, šiuo metu rengiamos sutartys su vietos projektų vykdytojais.

    2026 m. kovo 23 d. paskelbtas kvietimas Nr. 11-691-K. Taip pat pradėtas derinti paskutinio kvietimo Nr. 11-692-K dokumentų paketas, o šį kvietimą planuojama paskelbti 2026 metų balandį.

    Mažeikių miesto VVG administracija

  • Nauja parama šildymo katilams nuo balandžio 1-osios: kas gali kreiptis ir ką būtina žinoti

    Balandžio 1 d. 14.00 val. Lietuvos energetikos agentūra paskelbs naujus kvietimus gyventojams teikti paraiškas paramai gauti, keičiant senus ir neefektyvius šildymo įrenginius.

    Šį kartą kvietimas keisti iškastinį kurą naudojančius katilus bus vienas ir apims visus Lietuvos regionus. Tuo metu biomasę naudojančių katilų keitimo kvietimai ir toliau bus skelbiami atskirai dviem regionams:

    1) gyventojams iš Vilniaus regiono
    2) gyventojams iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono

    Pažymima, kad kitos sąlygos nesikeičia ir išlieka tokios pačios, kaip ir ankstesniuose kvietimuose, skelbtuose 2026 m. sausio 2 d.

    Paraišką bus galima teikti tik tuomet, kai naujas šilumos gamybos įrenginys jau bus įrengtas. Kartu su paraiška privaloma pateikti mokėjimo prašymą ir visus reikalingus dokumentus.

    Pareiškėjų patogumui parengta trumpa atmintinė, kurioje pateikiami pagrindiniai finansavimo reikalavimai ir aktuali informacija kreipiantis dėl paramos.

  • Nacionalinis diktantas sugrįžta: balandžio 16-ąją rašys ir Mažeikiuose – kaip prisijungti

    Šiemet jau 16-ąjį kartą vyksiantis Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ skambės balandžio 16 d. 11.00 val.

    Mažeikių rajono savivaldybė taip pat prisideda prie šios pilietinės iniciatyvos. Norintieji diktantą galės rašyti atvykę į Savivaldybės posėdžių salę balandžio 16 d. 10.40 val. (204 kab., Laisvės g. 8, Mažeikiai). Atvykstant būtina turėti rašymo priemonę.

    Diktanto koordinatorė – Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Eglė Ereminė, tel. (0 443) 41 219, mob. 0 642 15 462.

    Nacionalinį diktantą nuo 2006 m. organizuoja VšĮ „Pilietinės minties institutas“, o rėmėjas – AB „Artea“ bankas. Diktantą galima rašyti artimiausioje bibliotekoje, savo mokykloje, savivaldybėje, taip pat darbo vietoje ar namuose.

    100 geriausiai parašiusiųjų bus pakviesti į Nacionalinio diktanto finalą, kuris vyks birželio 6 d. Vilniuje. Finalo metu bus išrinktas raštingiausias moksleivis, suaugusysis ir užsienio lietuvis.

    Mokyklos, bibliotekos, bendruomenės ir įvairios organizacijos kviečiamos jungtis prie Nacionalinio diktanto ir balandžio 16 d. pakviesti žmones kartu rašyti diktantą savo mieste, mokykloje ar bendruomenėje, klausantis tiesioginės transliacijos per LRT RADIJĄ.

    Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Eglė Ereminė