Author: admin

Kunigas Marekas Sawickis, akademinės sielovados kunigas ir kanalo „Ksiądz w wielkim mieście“ autorius, primena, kad griežtas pasninkas Katalikų Bažnyčioje taikomas tik du kartus per metus – Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Pasak jo, tą dieną svarbi ne tik maisto sudėtis, bet ir kiekis: atsisakoma mėsos ir vengiama persivalgymo. Praktikoje griežtas pasninkas reiškia susilaikymą nuo mėsos kartu su kiekybiniu pasninku, kai leidžiamas vienas sotus valgymas ir du kuklesni per dieną.

Pagal Kanonų teisės kodekso nuostatas, susilaikymas nuo mėsos galioja tikintiesiems nuo 14 metų ir taikomas visą gyvenimą. Tuo metu griežtas (kiekybinis) pasninkas taikomas suaugusiesiems nuo 18 iki 60 metų. Vis dėlto pabrėžiama, kad šios taisyklės skirtos dvasiniam pasirengimui, o ne organizmo alinimui.

Numatytos ir svarbios išimtys. Pasninko neprivalo laikytis sergantys žmonės, nėščios moterys, taip pat tie, kurie maitinasi bendro maitinimo įstaigose ir realiai negali pasirinkti, kas pateks į jų valgiaraštį. Bažnyčia akcentuoja, kad tokiais atvejais susilaikymą galima pakeisti kita atgailos forma ar gailestingumo darbu.

Pats kunigas Marekas Sawickis pasakoja, kad Didįjį penktadienį jis dar labiau riboja maistą: suvalgo nedidelius pusryčius ir pietus, dažniausiai – sriubą. Dvasininkas taip pat stengiasi vengti patiekalų, kuriuos labiausiai mėgsta, ir tai laiko papildomu asmeniniu atsisakymo aspektu.

Kunigo paaiškinimu, Bažnyčia kanonų teisės požiūriu neįpareigoja pasninkauti Didįjį šeštadienį. Būtent tai dažnai nustebina žmones, pripratusius prie šeimos tradicijos, kai dešros, kumpio ar pašteto laukiama iki maisto pašventinimo ar net iki vakarinės Velyknakčio liturgijos pabaigos.

Kunigas Sawickis pabrėžia, kad nors Didysis šeštadienis nėra pasninko diena pagal oficialias taisykles, Bažnyčia ragina išlaikyti susilaikymą iki Velyknakčio. Tai vadinamasis paschalinis pasninkas, labiau siejamas su džiugiu laukimu, o ne gedulingos atgailos nuotaika. Praktikoje tai reiškia, kad jei žmogus tą dieną suvalgytų, pavyzdžiui, riekelę kumpio, nuodėmės nepadarytų, nes oficialūs draudimai galioja tik Didįjį penktadienį ir Pelenų trečiadienį.

Toks paprotys daugelyje šeimų ir regionų gyvuoja kaip vietinės kultūros dalis, tačiau nėra oficialus įpareigojimas. Todėl, nors Velykų pusryčiai sekmadienį daugeliui yra šventimo kulminacija, teologiniu požiūriu šventinis džiaugsmas prie stalo prasideda jau pasibaigus šeštadienio vakaro liturgijoms, kurios priskiriamos Velykų sekmadieniui – Kristaus Prisikėlimo dienai.

Kartono dėžutės nuo kiaušinių – tai medžiaga, kurią galima panaudoti net ir neturint didelių rankdarbių įgūdžių. Nors jos puikiai tinka įvairiems „pasidaryk pats“ projektams, šios dėžutės turi ir visiškai praktiškų panaudojimo būdų namuose bei sode. Jos gali sėkmingai atstoti plastikinius vazonėlius daigams, o taip pat ypač praverčia prasidėjus grilio sezonui.

Kiaušinių dėžutes galima naudoti daigams sėti. Į kiekvieną skyrelį įberkite žemės ir įdėkite po 1–2 sėklas. Kai pasirodys daigeliai, juos galėsite perkelti į lysvę kartu su kartoniniu „vazonėliu“ – kartonas dirvoje be problemų suirs. Dėžutę galite iškart supjaustyti į atskiras taureles ir sustatyti ant padėklo arba pjaustyti jau tuomet, kai daigai bus paaugę. Visada verta po kartonu padėti apsaugą, nes ši medžiaga praleidžia vandenį.

Popierinės kiaušinių dėžutės ypač naudingos grilio sezonu – tai viena pigiausių ir labai veiksmingų įkūrimo priemonių. Galite jas suplėšyti į mažesnes dalis ir sudėti tarp briketų arba įdėti visą dėžutę į grilį, o į kiekvieną skyrelį įstatyti po briketą. Dažniausiai pakanka vienos degtuko liepsnos, kad grilis įsidegtų. Didesnės dėžutės taip pat gali praversti, kai reikia stipresnio oro gūsio žarijoms įsiūbuoti.

Jei dėžučių prisikaupė tiek, kad pritrūko idėjų, yra dar vienas praktiškas sprendimas: jos gali padėti apsaugoti šiukšliadėžę nuo skysčių pratekėjimo. Virtuvėje neretai pasitaiko nemaloniai kvepiantis, drėgnas šiukšlių kibiras, tačiau situaciją gali pagerinti paprastas triukas – į šiukšlių maišo dugną įdėkite kartono dėžutę nuo kiaušinių. Ji sugers drėgmę ir dalį kvapų, o kartu sustiprins maišo dugną, todėl sumažės tikimybė, kad jis prakiurs nešant šiukšles.

Kaip ir įprasta, kiaušinių dėžutės tinka įvairiems kūrybiniams darbams: maketams, lipdiniams, žaislams ar dekoracijoms, pavyzdžiui, Velykoms. Iš atskirų įdubimų nesunkiai galima sukurti viščiukus, spalvingus zuikučius ar dekoratyvinius laikiklius margučiams – tokius, kurie papuoš šventinį stalą. Į vidų galima įdėti kiaušinio lukštą, o jame – sudrėkintos vatos ir ant jos paberti rėžiukų sėklų. Po kelių dienų dekoracija bus paruošta, o vėliau užaugusius rėžiukus galėsite panaudoti maistui.

Galiausiai tai – beveik neišsemiamos galimybės užsiimti su vaikais. Užtenka šiek tiek dažų ir klijų, kad dėžutės virstų spalvingomis vikšrų figūrėlėmis, krokodilais ar miniatiūriniais traukiniais. Bendras kūrybinis laikas lavina vaizduotę, smulkiąją motoriką ir kartu tampa paprasta, praktiška perdirbimo pamoka.

Parduotuvėje pasirinkimų gausu, todėl suklysti labai lengva. Kaip išsirinkti krienus taip, kad jų aštrus skonis derėtų su nauda sveikatai? Klinikinė dietologė Roksana Środa, dalyvavusi laidoje „MasterChef Polska“ ir savo programėlėje „SkanuJemy“ kasdien analizuojanti produktų sudėtis, pateikia paprastą taisyklę, padedančią priimti geriausią sprendimą.

Stovint prie lentynos pirmiausia verta pasižiūrėti, kokią dalį sudėtyje sudaro tarkuota krieno šaknis (nurodoma proc.). Nors tai skamba akivaizdžiai, kai kurie gamintojai produktą „praskiedžia“ vandeniu ir tirštikliais, taip taupydami žaliavai. Kai krienų sudėtyje per mažai, produktas praranda natūralias savybes, o skonis tampa blankesnis. Tuomet trūkstamas aštrumas neretai kompensuojamas aromatais ar kitais priedais. Specialistė primena: kuo didesnė tikrų krienų dalis, tuo geriau.

Dar vienas svarbus ženklas – spalva. Krienai natūraliai linkę tamsėti, tačiau daliai gamintojų tai nepriimtina dėl estetikos. Norėdami išlaikyti nepriekaištingai baltą atspalvį, jie naudoja konservantus, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti nemalonių pojūčių. Natūralesnis, šiek tiek pilkšvas tonas dažnai rodo, kad produktas mažiau apdorotas ir jame gali būti mažiau cheminių priedų.

Todėl verta atidžiai skaityti etiketę. Neretas atvejis, kai „tradiciniais“ vadinami krienai turi daugiau papildomų ingredientų nei pačios šaknies. Svarbiausia – rasti prekės ženklą, kuris laikosi paprastos, natūralios receptūros.

Dėmesio nusipelno ir burokėlių bei krienų mišinys – vadinamoji burokėlių užtepėlė su krienais. Renkantis ją taip pat verta pasižiūrėti, ar burokėliai „neplaukioja“ pertekliniame acte ir cukruje, kurie gali sumažinti produkto vertę. Pasak specialistės, pravartu laikytis „švarios etiketės“ strategijos: nesvarbu, ar perkate majonezą, krienus, ar burokėlius su krienais, organizmui tikrai bus naudingiau vengti nereikalingų užpildų.

Avižų vanduo – tai paprastas gėrimas, gaminamas avižinius dribsnius užpylus vandeniu ir palikus kelioms valandoms. Dažnai teigiama, kad jis „iššluoja toksinus“ iš žarnyno, tačiau realybėje jo nauda labiau siejama su virškinimo sistemos palaikymu ir lengvesniu maisto virškinimu. Tam daugiausia įtakos turi avižose esantis tirpusis skaidulų komponentas. Daliai žmonių šis gėrimas suteikia lengvumo pojūtį ir padeda nuraminti pilvą, todėl dažniausiai rekomenduojama jį gerti ryte, nevalgius.

Svarbiausias vaidmuo čia tenka skaiduloms. Būtent jos lemia, kad gėrimas gali būti jaučiamas kaip švelnesnis virškinimo sistemai: po jo skrandis neapsunksta taip, kaip po sočių pusryčių. Kai kuriems žmonėms tai padeda ramiau pradėti dieną ir sumažina diskomfortą.

Avižų vanduo taip pat gali padėti ilgiau jaustis sotiems, nes tirpiosios skaidulos lėtina skrandžio ištuštinimą. Dėl to alkis negrįžta taip greitai, o noras užkandžiauti bet kuo pasitaikius gali sumažėti. Kitas aspektas – žarnyno veikla. Jei organizmas avižas toleruoja gerai, šis gėrimas gali prisidėti prie reguliaresnio tuštinimosi ir geresnės virškinimo savijautos. Tai nėra stebuklinga „valymo“ priemonė, tačiau gali būti naudinga, kai mityboje trūksta skaidulų ir skysčių.

Verta paminėti ir galimą avižų poveikį cukraus kiekiui kraujyje bei cholesterolio rodikliams. Avižiniai produktai dažnai siejami su palankesne angliavandenių apykaita ir lipidų profiliu dėl beta gliukanų. Vis dėlto vien avižų vanduo sveikatos iš esmės nepakeis, jei bendra mityba ir gyvenimo būdas išlieka prasti.

Šis gėrimas tinka ne visiems. Jei žarnynas jautrus, dažnai vargina pilvo pūtimas arba organizmas prastai reaguoja į didesnį skaidulų kiekį, po avižų vandens gali pasireikšti pilvo gurguliavimas, dujų kaupimasis ar diskomfortas. Atsargūs turėtų būti ir sergantieji celiakija ar turintys ryškią jautrumo glitimui formą, nes įprastos avižos neretai būna užterštos glitimu.

Mūsų portaluose pateikiama informacija yra skirta informavimo ir švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Prieš priimdami su sveikata susijusius sprendimus, pasitarkite su specialistu.